BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Taiga

Mano močiutė turėjo katiną. O gal verčiau sakyti, kad katinas turėjo mano močiutę? Tačiau apie viską iš pradžių.
Babytė labai šauni, bet fantazijos renkant vardus neturi visiškai. Turi tris vaikus ir jų vardai elementarūs -mano mama yra Ona, nes močiutė per tą gimdymą praleido šv. Onos atlaidus. Vidurinis sūnus Antanas, čia šv. Antano garbei, kuris globoja nusidėjėlius ir vagis ir kuriam yra nepaprastai skolinga mano močiutė, kadaise pavogusi iš fermos kelis maišus pašarų. Trečias , jauniausias sūnus - Romas. Tai jau galima sakyti, tarsi fantazijos viršūnė, nes Romas turėjo būti Petru arba Jonu, neįmantriau. Tačiau per laimingą atsitiktinumą kaimo paštininke paskyrė labai mielą moterėlę Romutę. Taip potencialus Jonas o gal Petras tapo Romuku :)
Kaip su žmonių vardais, taip ir su gyvūnų vardais, babytė per daug nesistengė, įžymųjį katiną ji pavadino Baltuku. Kol katinas buvo ne ką didesnis už tapkę vardas kačiukui visai tiko. Bet gi vėliau jis užaugo į baisiausią ir agresyviausią kaimo katiną. Vaikštinėdavo išdidžiai po laukus randuota ir šašuota balta galva, kūnas irgi buvo nuolatos sudraskytas. Tikras banditas, kaimo kačių ir šunų siaubas. Močiutės kiemo kaimynas, žmogus sudarytas tik iš kietų raumenų, net ir jis bijojo  Baltuko. Kartą kaimynas ėjo barškindamas kibirais prie šulinio, o jam priešais išdygo persikreipęs Baltukas. Ant Baltuko galvos šviežios kautynių žaizdos, jis visas piktas. Tad nenuostabu, jog kaimynas paleido iš rankų kibirus ir nubėgo namo ( nemeluoju!). Ši žinia greitai apskriejo kaimą, tačiau deja niekas nesijuokė, nes visi kas tik buvo matę katiną žinojo koks jis baisus ir kad laisvai gali užpulti kelyje pasitaikiusį žmogų. Niekas nenudobė Baltuko tik iš pagarbos mano močiutei, kuri beje glaudėsi savo pirkutėje, o katinas šeimininkavo kluone, svirne ir tvarte. Ką ten bekalbėti, jis karaliavo visame kaime.
Tiek apie katiną, kuris iki paskutinio atodūsio gąsdino viską kas gyva. Geriau pakalbėkim apie mūsų vilkšunį Bušą, kuris yra ypatingos rūšies lojantis katinas. Meilumo turi tiek kiek pakaktų mažiausiai trims tikroms katėms. Praeitą mėnesį priešais mūsų vartus čigonas susirinko visus nukritusius kaimynės obuolius. Praradimas menkas, nes obuoliai būtų atsidūrę komposto dėžėje. Tačiau linksmiausia, kad būtent prieš vartus tą kartą giliai miegojo Bušas. Jis miegojo taip kietai ir netrikdomai, kad jo nepažadino nei čigono kosulys, nei maišelio čežėjimas. Štai jeigu čigono kelyje būtų pasipainiojęs močiutės Baltukas, tai obuolių vagis spruktų palikęs maišelį. Nenustebčiau jeigu Baltukas būtų atvilkęs besispardantį čigoną dantyse… Bet ne visada Bušas miega, kartais būna tokių šventinių akimirkų kai jis tikrai bando ginti savo teritoriją. Antai neseniai spūdino pro šalį  vienas valkatėlė , o šuo ėmė loti. Lojo ir sulig kiekvienu amtelėjimu vis traukėsi atbulas. Dar kiek ir būtų užpakaliu į namo sieną atsitrenkęs. Gražu pažiūrėti į tokį sargavimą. Negaliu patikėti, kad vokiečių aviganiai petys petin ėjo išvien su kareiviais sproginėjant bomboms ir švilpiant kulkoms. Vyro bendradarbis praeitą savaitę buvo apvogtas, iš automobilio pavogta vertingų darbo įrankių, bei firmos kompiuteris. Žinot ką veikė prie radiatoriaus prikepęs vilkšunis, kol už dviejų žingsnių nuo jo darbavosi vagis? O gi per miegus kartelį kiauktelėjo. Ko gero sapnavo ėdesį.
Kaip sargauja taksė Pupa geriau net neužsiminsiu, nes tai irgi tik lojanti katė…
Todėl prieš savaitę nusipirkome dar vieną vilkšunį. Šį kart kalytę. Rinkomės paprastu būdu. Prieš susispietusius būdoje šuniukus numečiau ryšulį raktų. Tas kas pirmas nepaisant baimės eina triukšmo link, tas ir yra drąsiausias vados šuo. Prie raktų pirmoji per sekundę prisistatė mūsų kalytė. Koks žmogaus draugas ir gynėjas išaugs iš šito šuns dar nežinau. Iš to, kad būdama vos dviejų su puse mėnesių ji užpuolė mūsų trylikos metų vadeivą taksę Pupą, spėju jog vargo bus. Iš to, kad naujoji kalytė jau kitą dieną eidama per ledą įlūžo į tvenkinį, spėju jog nuotykių netruks. Matydama kaip mikliai pavagia iš Bušo kaulus spėju, jog drąsos jai atseikėta su kaupu.
Pradedu manyti jog pagaliau nusipirkome tikrą šunį. Tikrą sargą.
Pavadinom ją  Taiga.

Patiko (30)

Rodyk draugams

komentarai (13) | “Taiga”

  1.   Subjektyvi rašo:

    Akivaizdu ir neįtikėtina. :D Tai ką, “prisikėlei” prieš šventes? :D ;) Su kuo ir sveikinu.

  2.   poisonous rašo:

    Įrašas iš tiesų labai patiko, pakėlė nuotaiką. Ypač toji dalis apie Baltuką :D +1

  3.   atfatf rašo:

    Su artėjančiom Kalėdom :) Bus linksma per Kalėdas, nepamiršktis dovanų ir šuniukams - katytėms :)

  4.   linoreta rašo:

    Subjektyvi, prajuokinai, ačiū :DD
    poisonous, ačiū, ačiū. Bet man dalis apie Baltuką pati baisiausia, nes pati krūpčiojau tą katiną prisiminus. Neramu jam net maistą būdavo duoti, kad rankos nenukąstų :)
    atfatf, ačiū ir tave sveikinu. Mano katašuniai verti iš Kalėdų Senelio gauti tik baronkos skylę, bet tiek jau to, jiems atsilyginsiu bent jau už nepaprastą meilumą ;)

  5.   poisonapple rašo:

    Linoreta grįįįįįžo ! :D Kaip smagu. Vos pamačius,kad pas tave naujas įrašas išsišiepiau labai ;D
    O ir dėl naujos gyventojos sveikinu. Tikiuosi susigyvensit visi,o ir puikus sargas bus :)

  6.   linoreta rašo:

    poisonapple, kaip smagu nuo tokio skardaus grįįįįžo :DDDD
    O Taiga šiandien aiškinosi santykius su Pupa, kuri čia viršesnė sprendė. Rezultatas - abiejų apdraskytos nosys. Taiga dvigubai už Pupą aukštesnė, o Pupa trylika metų vyresnė… Tokia ir dvikova :)

  7.   Pieštukėlis rašo:

    Jėėėi, sveikinu sugrįįįįįžus ir įsigijus dar viena mažutį piktutį fainutį šuniuką :))))) TLinkiu, kad gerai sargautų, kitų gyvūniukų neskriaustų ir klausytų tik tavęs. Ai, ir dar kad dresuotųsi lengvai ir gretai :)

  8.   linoreta rašo:

    Pieštukėli, sunku prognozuoti kaip čia šunelis manęs klausys kai jis į mano kelnes įsikirtęs ;)))) Ačiū už gražius žodžius ir palinkėjimus, tikiuosi išsipildys :)

  9.   otas rašo:

    oj kieti tie tavo įrašai … ;I kaip visada su nelėkštu humoru, kurį dabar sunkoka atrast :)

  10.   linoreta rašo:

    otai, ačiū labai, man tavo komentaras labai šventinis ;)

  11.   Varlė Karalienė rašo:

    Linoreta, skaniai prisijuokiau si irasa beskaitydama.
    Sekmes tau, kad greiciau ligos atsikabintu…

  12.   Bernadeta rašo:

    Pavydžiu… Taip norėtųsi, kad vėl po kiemą lakstytų mažas gauruotas išdaigininkas, nes kažkada Barso suplėšytus ir šortais virtusius džinsus jau visai baigiu sunešioti :) Kai užsiminiau apie tokią mintį vyrui, išgirdau, jog toks keistas mano charakteris - vienas ir tas pats per greitai atsibosta ir imu dairytis naujo. Turbūt jis turėjo galvoje šunį? :))

  13.   linoreta rašo:

    Varle Karaliene, ačiū, bet nepatikėsi, dar krenkščiu kaip rūkorius :(
    Bernadeta, kaip gerai , kad mintis apie trečią šunį mano vyriu, o ne man kilo, nors aš pati seniai ją puoselėjau :)) Žinok kai turi du šunis, tai jau kaip ir per mažai. Kažkada Lota turėjo šuniukų, tai viso kieme lakstė devyni šunys ir visiems dėmesio ir meilės užteko. Ir žinoma kiekvieną atiduodama žliumbiau :)))))

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.