BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Maišas batų

Taigi, kas tas svaigstantis dėl manęs bendrakeleivis? Jo trumpa dosjė būtų tokia :

37 metų vadybininkas Eval Iksas.
Sudėjimas - vidutinis, bet labiau orientuotas į pilvą.
Akys - dvi, po akiniais.
Plaukai - šviesūs, palaipsniui pereinantys į plikę.
Šeimyninė padėtis - žmona, sūnus, šuo.
Hobis - alus ir pliurpalai.

Štai šis lobis ir rėžė aplink mane sparną. Žinau žinau, kad pavydit man tokio saldainiuko, bet ne pati jį išsirinkau. Žodžiu Iksas sėdėjo vienas prie palapinės ir maukė alų, kai po intensyvių  vaikštynių su savo treniruokliškais batais grįžau atsigaivinti tyru H2O. Ikso rankose trakštelėjo skarbonkė, o jo akys kaip du saulės zuikučiai ėmė klydinėti mano kūnu, kuris labai apdairiai buvo įkištas į bridžus ir sportinę maikutę. Dar pagalvojau, kas būtų jeigu save būčiau įspraudus į kokį atviresnį rūbelį, ko gero Ikso akys būtų apskritai iš orbitų išlėkę. Kol gaivinuosi vandenėliu, Iksas ima liaupsinti mano figūrą, kurios išmatavimai yra maždaug 50-65-95, tarsi tai būtų 90-60-90. Tiesą įžvelgti trukdo akiniai, bet negi dabar čia taisysi žmogų dėl apgailėtinų kokių 50 centimetrų. Kad viską kuo geriau girdėčiau užsikišu net plaukus už ausų, dar kiek ir būčiau ausį Iksui prie lūpų prikišus, bet išsigandau, kad supras kaip akivaizdų kabinimą. Mano kaklas ištemptas, vanduo letenoje garuoja, nes per tas liaupses ir gerti pamiršau. Mano akys yra pasirodo lyg du kristalai, aš pati be galo sportiška, tikra vyrų svajonė ir Iksas norįs mane pakviesti pasivaikščioti po netoliese esančio ežero pakrantę. Šeimų imti nereikia, nes tai tik nereikalingas balastas, pasivaikščiokime tik mudu… Patempiu žemyn bridžus , maikutę ir kaip senė imu suokti apie skaudančią koją, o tada sugalvoju planą A - reikia nukreipti šneką kita vaga. Kaip šaltas dušas turėtų paveikti pokalbiai apie maistą, nes kelionėje visi kaip koncentracijos stovykloje, ”nedaėdę”:
- Na tai kokio maisto labiausiai pasiilgai?
- Torto!
- Taip, ir aš pasiilgau, mėgstu daryti tortus.
- Ką ? Mėgsti gaminti tortus?
- Tai ne tik tortus, apskritai myliu sukinėtis virtuvėje…
- Tai nuostabu! Mano žmona kartą į dvi savaites kotletų iškepa ir viskas, o tu… Tu turi viską…
Po perkūnais, tikrai mačiau kaip jo žmona pūstus ryžius pienu užpylė ir maišė labai užtikrintai, galima sakyti profesionaliai. Nesitikėjau, kad moteriškė į virtuvę užsuka kartą į ketvirtį. Vietoje to, kad įsiutusiam buliui koridoje raminamai paplekšnočiau per šoną, aš šokinėju prieš jo nosį apsirėdžius raudonai. Pradedu vykdyti planą B- dingstu pas manęs ”labai laukiančią nesulaukiančią” šeimą.
Kitas dienas aš Ikso tiesiog paprastai, moteriškai vengiau. Jis eina link manęs, aš ‘’staiga” prisimenu jog ”kai ką pamiršau”. Jis įsitaiso eiti greta, aš ”kaip tik turiu užsirišti… kroksą”. Sekėsi viskas labai neblogai, nors kelių prisilietimų išvengti nepavyko. Grįžom į Vilnių, praėjo kelios savaitės. Vieną dieną man skambina. Atsiliepiu ir net ausys užsiliepsnojo, ponas Iksas…
- Sveikutė, Princese.
Tiesą sakant sveikutė nesijaučiau, nes labai skaudėjo ranką, kurioje iš visų jėgų spaudžiau telefoną.
- E… kokia staigmena … Iš kur numerį gavai?
- A, tai mudviejų draugė davė…
Draugei kaip matau reikėtų labiau saugoti kitos draugės santuoką, bet ką gi. Galų gale nežinau kokiu būdų Iksas išlupo mano numerį, gal mano draugė dabar paslika ant grindų guli, visa mėlynėmis nusėta.
- Tai kokiu reikaliuku skambini?
- Va, galvoju, paskambinsiu, paklausiu kaip jautiesi.
- Ačiū… gerai… o tu kaip?
- Ir aš neblogai, bet va galvoju, kad mums derėtų susitikti… Filmą tau perduočiau…
Aha, tikrai, Iksas visą kelionę filmavo. Aš ten jo filme pagrindinį vaidmenį atlikau, kadrai su manim turėtų užimti 60% filmo . Lyg ir viliojančiai skamba, bet yra ir kitų būdų atgauti diską:
- Kaip faina, klausyk, tai gal šeimom susitikim, paplepėsim, pasėdėsim. Nes dabar ir laiko neturiu.
Maloniai atsisveikinom, dėl visa ko įsivedu jo numerį į telefono atmintį, o po poros dienų vėl skambutis. Matau Iksas.  Kaip vaikas griebia sulaužytą mašinytę ir bėga pas tėtį, taip aš griebiu zyziantį telefoną ir lekiu pas vyrą.  Sakau :
- Klausyk, štai tau kelionės bendražygis skambina, matyt nori perduoti filmą.
- Taip? O kodėl jis mano numeriu neskambina?
Numykiu, kad nežinau.
Vyras atsiliepė, Iksas iš to netikėtumo jį pavaišino tylos minute. Po dviejų ”Alio, alio, ar mane kas girdi?” jis krenkštelėjo ir leptelėjo:
- Ė, sveikas gyvas. Galvojau va pasuksiu… Nes norėjau šio to paklausti…
Aš aišku išpūčiau akis, nes galvojau štai taip ims ir pasakys ”Ar galiu prasiblaškyti su tavo žmona?”. Bet Ikso būta labai nuovokaus :
- Ar tu tarp savo daiktų neradai batų maišo?
Taip taip, ir dar palmės su visais bananais!
- Ką???? Kokio maišo? Aišku neradau… Kad ir greitai susigriebei, juk jau dvi savaitės praėjo  cha cha…
- A… tai vadinasi neradai… Tada nieko, nieko…netrukdysiu…
- Palauk, kaip ten su tuo filmu reikalai? Gal kur nors rytoj susitikim, ir tu man jį perduosi?
- Filmo? Aaa, filmo… M.. aš jo dar nepadariau iki galo… Padarysiu - paskambinsiu būtinai. Nu tai, pakiedavai…

…………………………………….

Kol kas esu saugi, telefonu, kuriuo gali atsiliepti bet kas, ponas Iksas turės įžvalgos nebeskambinti. O gal vis tik išdrįs, pasitelkęs solidesnį melą? Apie tai būtinai jums papasakosiu.

Patiko (31)

Rodyk draugams

komentarai (24) | “Maišas batų”

  1.   Miga rašo:

    Va kodėl prie bet kurio, o ypač gražaus, veidelio, būtina turėti ir protelio :)
    Nes paskui verkiama dėl to, kad “sunku būti gražiai”. Užtat nuovokos ir proto turint, gyvenimas palengvėja :)

  2.   poisonapple rašo:

    Matai koks. Kadrina mūsų Linoretą :D
    Būtų juokas,jeigu atsiliepus tavo vyrui,jis dar būtų spėjęs pasakyt ir ‘labas princese’ ;DD Tai jau tada turbūt būtų apsikuitęs lapais ir išvis daugiau niekam neskambinęs ;D

  3.   linoreta rašo:

    Miga, sveikutė :) Laikas parodys ar gudrybė pasiteisino. Bet jeigu man būtų koks Mamontovas paskambinęs su pokalbiu pati būčiau susitvarkius ;)
    poisonapple, matai kaip netikėta :))) Net pati nustebau. Bet jaučiu , kad viskas kažkaip su jo akiniais susiję ;)

  4.   Pieštukėlis rašo:

    Bet koks šlykštus, a? Fu, žmona, vaikai, o šitaip. Niu niu niu! Bet… manau labai glosto savimeilę, kad atkreipia dėmesį vyrai, gaila tik kad durnas kaip bato aulas. O tolimesnių nuotykių tai aš tikrai lauksiu, nes netikiu, kad šitaip gali viskas pasibaigti :D
    O jei rimtai, tikėjausi įrašo, apie galybę batų :D

  5.   derva rašo:

    bet tai čia taip dar ir sugalvoti reikia - batų maišas! Būtų kokie du vargani sportbačiai, tai dar nieko, o čia vat, net maišas. :D
    aš manau, kavalierius Iksas visai ne kvailas, jis kaip tik labai kūrybingas. Jis stresinėje situacijoje sumeta labai šaunų ir logišką pasiteisinimą ko skambino - vežėsi į kelionę mat, batų maišą. Čia ne kiekvienas tokį dalyką sugalvotų, taip kad, linoreta, dar pagalvok ar tokio berno tikrai nenorėtum. :D

  6.   poisonapple rašo:

    Kokie dar akiniai!! O beto per akinius dar geriau viskas matosi.Šiuo atveju mūsų Linoretos grožis :} Bet žinok man,kaip ir pieštukėliui,jis toks šlykštynė pasirodė ;/

  7.   linoreta rašo:

    Pieštukėli, sutinku visiškai, žmonai už nugaros išdaigas krečia. Dėmesys tai malonus, ypač tasai, kuris perdėtas kelis kartus. Vis tik iš komplimentų daug apie žmogų sužinai, kokia jo vaizduotė, siekiai :))))
    derva, sveikutė :) Dar gerai, kad nepasakė, jog maišas malkų dingo :))) Bet ko norėti ,vadybininkas :DDD
    poisonapple, ačiū, ačiū, jau rašiau apie savo grožį…ir svorį…ir tobulumą :DD

  8.   Miga rašo:

    Aaaa… vadybinkas… :DDD

  9.   neformate rašo:

    Prajuokino :D. Išradingas (sugalvoja pasiteisinimą - batų maišas), įžvalgus (pastebėjo tavo grožį), drąsus (kadrina nors ir tu, ir jis pats turi šeimą), lipšnus (princese vadina)…am, kaip ir daugiau + neradau :D Bet neviliojantis toks neviliojantis, galiu ir pritart pieštukėliui - šlykštus.

  10.   linoreta rašo:

    Miga, TAI DAR NIEKO NEREIŠKIA :DDDD Tikrai kelis ”nevadybininkus” pažįstu :DD
    neformate, ačiū, ačiū, jeigu tu taip sėdėtum ir girtum mane, tai vėl sėdėčiau kaklą ištempus ir plaukus užsikišus už ausų :DD O šiaip nevyriškas poelgis :((( Ir jo žmona visai nieko tokia, jį mažybiškai vadina, ir žmonos figūra graži… Žodžiu suprantu, kad nieko nesuprantu :(((

  11.   Bernadeta rašo:

    Aš taip pat iš pradžių čia ieškojau batų… O radau tik nemalonų diedą. Galvoju, dabar jis jau atšoks nuo tavęs. :)

  12.   linoreta rašo:

    Bernadeta, taip, tikrai , istorija vadinasi ”Batų maišas”, o batų nei kvapo :))) Bet negalėjau susilaikyti niekaip, vis tik toks kietas pretekstas buvo. O dėl atšokimo, tai matai kas į senatvę darosi, ”pakajaus nėra” :DDD

  13.   GLUOSNIS rašo:

    Oj, oj tas diedas ! … Turbūt ne pas vieną skambina ir ieško po stebuklingo batų maišo :) Sėkmės ir geros nuotaikos :)

  14.   linoreta rašo:

    GLUOSNI, tai matyt jis ”apkalėdojęs” ne vieną :DD Gaila, kad ne visi tokie šaunūs vyrai savo žmonoms kaip tu :(

  15.   neformate rašo:

    Beje linoreta, sveikinu su 155 įrašu :D
    Na, kad ir kaip skambėtų, vis sukaktis ;)

  16.   linoreta rašo:

    neformate, ačiū, taip smagu, kad sveikini :))) Net pati nesitikėjau, kad tiek ilgai blevyzgosiu :DD

  17.   Harpija rašo:

    Laukiu nesulaukiu tęsinio! :-D Buvo labai smagu skaityti.
    Nykštys aukštyn!

  18.   linoreta rašo:

    Harpija, ačiū :) Bet nežinau ar tęsinys bus, nebeskambina neklaužada tas. Gal nereikėjo taip jo išgasdinti :DDD

  19.   atfatf rašo:

    Vat, tokias ištikimas žmonas vyrai už tai ir myli. Pavydžiu tavo vyrui. Ups, šiandien antrą kartą tą jau rašau. Visur gerai, kur manęs nėra. :) Bet vis tiek, pavydžiu. Maniškei, jei tik kas svetimas, tai yra šventas reikalas, pamirš visą savo šeimą, vaikus, mane. Svetimas ar svetima yra svarbiau už viską. Ai. Smagu skaityti, ruduo ateina, tikiuosi grįšim prie kompiuterių.

  20.   poisonapple rašo:

    Pasiilgau Linoretos ;(

  21.   linoreta rašo:

    atfatf, galiu ir pasiginčyti kokias žmonas vyrai labiau myli :) Kartais gal labiau yra mylima ta , kuri nešiojasi kipšiuką savyje ;)
    poisonapple, kaip smagu skaityti tavo komentarą, bet aš dabar paskendusi darbo paieškose. Pokalbiai su būsimais darbdaviais yra pati ”maloniausia” dabartinė gyvenimo dalis :DD

  22.   laurast rašo:

    Idomu ar leis si karta pakomentuoti?

  23.   laurast rašo:

    Valio, na stai pagaliau isejo komentara papostinti. O tai is Anglijos neleidzia. Kazkur perskaiciau, kad itraukta i spamines salis. Kadangi dabar esu Palerme, tai stai mielasis serveris maloniai teikesi priimti mano komentara.
    Skaiciau tavo atostogu ispudzius. Linksmai kaip matau laika praleidai. Ir gerbeju netruko.
    Sekmes darbo paieskose!!!
    Is tiesu gaila, kad bloga reciau atnaujini. Tavo irasai visada pakelia nuotaika.
    Va, nezinau kada vel pakomentuot galesiu. Gal kai i darbo kelione kur isvaziuosiu. :) Nes Anglija kaip matau blogui.lt nepatinka.

  24.   linoreta rašo:

    Sveikutė, Laura :)
    Su komenetarais bloge dar vis problema :((( Ne vienas įrašas blogerių ta tema parašytas.
    Atostogos buvo geros, bet už tavo tikrai ne geresnės. Gerbėjas ir mane pačią nustebino, ypač turint galvoje, kad mano vyras nuo manęs beveik nesitraukė :DD
    O dėl darbo paieškų man tikrai pravers sėkmė, ačiū. Per tas paieškas nėra kada net įrašą kokį parašyti, nors prie kompo faktiškai ilgai trinuosi, bet nebe įrašai galvoje. Gal vėliau kas pasikeis…

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.