BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvių liaudies pasakų siaubai

Rašiau jau, kad be galo mėgstu knygas, ir dukrai tą patį skiepiju, ji bibliotekoj užrašyta nuo 3 metukų. Ir tų knygų vaikams turim labai nemažai, tačiau kai kurių net bijau. Nes lietuvių liaudies pasakos, kaip siaubo kronikos. Jeigu jas ekranizuotų, tai tikrai vaikui net titrų nerekomenduočiau žiūrėti. 
Vieną pasaką beskaitant vaikui prieš miegą (!) išaiškėjo, kad veikėjas sukriošęs senolis pakorė savo tris dukras ir žmoną, prisiklausęs ožkos melagysčių. Pasakos neperskaičiau iki galo, nes vaikas pradėjo verkti, tiesa aš ir pati pakraupau. Ant knygos jokio N-18 užrašo neradau. Tai klausykit, kaip čia užaugs geri vaikai, jeigu tautosakoje pakarti nekaltus šeimos narius nieko tokio. Po to aišku, radau pasakos pabaigoj, kad senis gailisi suklydęs. Atseit, seniai reikėjo melagę ožką paskerst ir baigtas kriukis.
Kita pasaka, kurios mano dukra nežino yra ”Dvylika brolių juodvarniais lakstančių”. Gal yra ir geresnių versijų, bet man pasitaikė apie tai, kaip ragana, vargšui šuneliui, norėjusiam padėti, vieną po kitos išlaužė kojytes. Aš pati vos neapsižliumbiau beskaitydama, kaip turėtų jaustis vaikai?
Jonukas ir Gritutė vos netapo kanibalės patiekalu. Pasaka pamokoma, atseit nesileisk viliojamas nei saldainiais, nei niekuo, bet pririšti prie ližės Jonuką ir jau šauti į iškūrentą krosnį… Na to vaikui niekaip negalėjau perskaityti, todėl sakiau dukrai, kad Jonukas su sene šildėsi prie krosnies, o senė norėjo vaiką pasilikti sunkiems ūkio darbams (nieko geriau nesugalvojau).
Kita pasaka ”Asilo oda”. Kaip jums vaizdelis, princesė buvo tokia graži, kad ją vesti užsimanė jos tėvas. Dėl to jai teko slėptis po asilo oda ir nešdintis iš karalystės. Ko jau nesitikėjau, tai nesitikėjau. Tuo klausimu man su dukra jau buvo rūpesčių, bet tik atvirkščia tvarka. Ji pareiškė, kad ištekės tik už savo tėčio, nes tas Kristijonas iš darželio yra durnas ir dar sulaužė jos žaisliuką.
Inkvizicijos džiaugsmus patyrė vilkas nusprendęs pasiploninti liežuvį pas kalvį. Pasakorius taip mėgo siaubą, kad pabaigoj dar perpjovė vilkui pilvą, prigrūdo jį plytų, užsiuvo ir vilkas upėj begerdamas nuskendo.
0 dabar kelios citatos iš pasakų knygos ”Gulbė karaliaus pati”. ”Kai tik berniuką sukapojo…”,”Mes tavo motinai ir tėvui akis išlupom, ir tau berniuk išlupsim…”, ”Pribėgo prie raganos ir vytele ją užmušė”,”Liepė nenuolankų berniuką užmūryti stulpe”, ”Jurgiukas kad mes laumei girnapusę galvon, laumė dar gyva, tada metė kitą girnapusę ir visiškai užmušė”, ”Lapė šokdama ant briedžio nusisuko sprandą, katinukas nuo kartelės šokdamas kojeles išsilaužė, kiškelis pro šluotas lįsdamas akeles išsibadė…” ir t.t.
Suprantu, kad tais laikais, kai lietuviai avėjo klumpėmis ir skaniausias patiekalas buvo ”Cibulynė” ar tai ”Garuotkliunkė”, žmonės manėsi sau įvairių pramogų. Tačiau aš pati niekada netraumuosiu vaiko skaitydama krauju permirkusias girto diedo blevyzgas. 
Ir aš esu sukūrus dukrai pasakų. Apie eilinę jos dieną. Pagrindinės herojės vardas toks pats kaip mano dukros, toji mergaitė taip pat turi tris šunis, savo supynes ir kiemą. Toji mergaitė taip pat nesutaria su berniuku Kristijonu, kuris buvo toks piktas, kad net sulaužė žaisliuką… Ir žinot ką? Jai tai pačios gražiausios pasakos. 

……………………………..

Ladymadonna savo ”Pasakomis telefonu” privertė susimąstyti apie mūsų tautosaką. Ačiū jai.

Patiko (34)

Rodyk draugams

komentarai (51) | “Lietuvių liaudies pasakų siaubai”

  1.   dorote rašo:

    o taip, studijavau lietuvių filologiją ir švedų kalbą, tad pasakas teko nagrinėt - tikras siaubas.. Pvz “…ir kai dabar žiemą sniegas blizga, tai blizga raganos smegenys..” (supraskit - pasakos gale išsitaškė babulytė visur) nekas.. kapoja slibinams galvas, šuniukams išsukinėja kojytes,namus padega, akis bado, su girnom uždaužo, skandina, muša, žvėrims sušeria, laidoja gyvus.. Lietuviai :)

  2.   Šviesioji rašo:

    Tikra tiesa. Anksčiau apie tai net nesusimąsčiau. Bet ir dabar iškilo tų pasakų ištraukos… Broliai kirviu Žilvinėlį užkapojo pasakoj “Eglė žalčių karalienė”, toj pačioj “Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių” karalius šunis degino, “Snieguolė ir septyni nykštukai” pasakoje medžiokliui buvo liepta nužudyti Snieguolę ir atnešti jos plaučius bei kepenis. Žiaurumas. O įrašas patiko, kaip visada:)

  3.   linoreta rašo:

    dorote, tikrai tavo švediška ”Š… knyga” šimtą kartų geriau palyginus su ”vaikučiai, kas iš raganos smegenų nulipdys geriausią smegenų senį?” :(((
    Šviesioji, taip kirvukai, kepenėlės, plaučiukai ir išauga henyčiukai :(((

  4.   zalioseakyse rašo:

    oho iki tol net nesusimąsčiau apie tokią lietuvišką tautosaką.. ;o baisu… o kad pati kuri pasakas, tai labai pagirtina ;)

  5.   linoreta rašo:

    zalioseakyse, ačiū už pagyrimą, tik va ta kūryba, ne kūryba, o tiesiog stilizuotas vaiko dienos atpasakojimas, bereikia tik prisiminti ką ji veikė :)))

  6.   Igelis rašo:

    liaudies pasakos tokios buvo, tad nebandykite perrašinėti jų. Net pasakose apie muminukus ar Astridos Lingren knygose yra smurto ir mirties elementų. Jei manote, kad Jūsų vaikui tai netinka - skaitykite gyvulines pasakas. Jei ir tos pasirodys žiaurios - siūlau skaityti telefonų knygą arba pasaulio atlasą: visiškai neutralus turinys. Tik nepamirškite, kad pasakos, kokios jos bebūtų - išminties šaltinis vaikams (ir suaugusiems).

  7.   ladymadonna rašo:

    linoreta, mes vaikams pasakojam pasakas pagal pageidavimą. T.y., vaikas pasako- šiandien noriu pasakos apie šukas. Ir varai ekspromtu, pvz.: apie šukas, kurios turėjo tik tris spygliukus, nes buvo senos; paskui įvairiose kovose praranda ir tuos spygliukus, ir kai jau visai nusimena- sumąsto patapti knygos skirtuku, o tada prasideda naujas laimingas gyvenimas. Ir panašiai. Kasdien vis kita. Sūnus jau net nebeišgalvoja kokio naujo daikto pasakai. Apie lempą, dviračio ratą, padangą, saldainį ir t.t. :) Čia vyras gal didesnis specas, bet ir aš kartais skelbiu pageidavimų koncertą. Kai nenusiteikus kurti, tai papasakoju kažką pagal kokį seną filmuką, pvz.- “Pasaka apie stebuklingą gėlytę su septyniais žiedlapėliais”. Žodžiu, kolege, mes irgi stengiamės apsieiti be tų siaubo pasakų. :)

  8.   linoreta rašo:

    Igeli, mirties elementas tai ne žiaurumu persunktos scenos. Ištraukėlę iš gyvulinės pasakos irgi pateikiau ”Lapė šokdama ant briedžio nusisuko sprandą, katinukas nuo kartelės šokdamas kojeles išsilaužė, kiškelis pro šluotas lįsdamas akeles išsibadė…” taigi nėra ko pamokslauti apie telefonų knygą, kaip vienintelį skaitytiną dalyką. Išminties jokios nematau tame, kad senis pakorė visą savo šeimą (viską cituoju iš pasakų), gal prasmę pamatytų tame Hanibalas Lekteris, bet jis ir pats pasaka, su lietuviškos tautosakos šaknimis.

  9.   linoreta rašo:

    ladymadonna, tu nei kiek nenustebinai, nes jau skaičiau tavo ”Kaip pasidaro mergytės”( atsiprašau jei ne teisingai parašiau, iš atminties atkūriau), turi jūsų šeima gražių tradicijų, žaviuosi. Bet šiaip nei vienas sąmoningas tėvas savo vaikui nepaskaitytų pasakos apie koriką, nes tai siaubinga.

  10.   poisonapple rašo:

    Labai teisingai tu čia. Kraupios to pasakos. Tai užmušė,tai nudurė tai akeles išlupo ;D Baisu kaip pagalvoji. O paskui sako iš kur smurtas mokyklose? ;DD

  11.   Pieštukėlis rašo:

    Ir nėra pasakos, kurioje kas nors nemirtų (kas, kad po to stebuklingai atgyja), neišsidurtų/neišsiluptų akies, neišsisukiotų rankų, kojų, galvų, kad neįkristų į bedugnes ar dar bala žino ko nepasidarytų. O kur dar visos melagystės, suktybės ir apgavystės, padedančios išsisukti. Vat ir stebimės, kodėl žmonės taip gerai meluoja ir kankina.
    Šaunu, kad kuri savo gyvenimiškas pasakas, jose bent aiškiai girdimas pamokymas :).

  12.   atfatf rašo:

    Krikšt. Ir nusukau jai galvą :), Jo aš ir prisimenu bandžiau skaityti. Iš pradžių nusuko rankytę, tada kitą, po to vieną kojytę, tada antrą, tada išdurė vieną akytę, o po to ir antrą. Negalėjau patikėti savo akimis. O mintis dėl N-18 arba S gera. Ateini į knygyną. Kur S skyrius? Eini, renkiesi pasakas.

  13.   letstango rašo:

    O Dievulėliau kaip baisu, buvau susidūrusi su tokiomis pasakomis, bet niekad apie tai nesusimąstydavau. Matyt todėl, kad vaikų dar neturiu. Kai turėsiu, pasinaudosiu tavo bei ladymadonna patarimu ir seksiu kažką savo :)

  14.   linoreta rašo:

    poisonapple, žinai, vaikai vis turi klausimų dėl visko, kas būtų jeigu vaikas po pasakos manęs paklaustų ”Kodėl sukapojo tą berniuką? Kodėl išlupo akutes?…” Ką atsakyčiau, vaikeli, šiaip karalius šėliojo :(
    Pieštukėli, gerai tu čia apie suktybes, aš pati po kruvinųjų scenų, to net blgybe nebelaikau ;DDD Sukčių vadinčiau apdairiu žmogum :)
    atfatf, baisiausia, kad litertatūra skirta vaikams, suprasčiau jeigu na tiems kam patinka šiurpuliukai, o dabar paskaitei pasakėlę ir sakai, saldžių sapnų vaikeli :(

  15.   linoreta rašo:

    letstango, yra ir gražių pasakų, tikrai. Bet nepasivargink pasiskaityti prieš imdama. Man tai labai patinka šiuolaikinės, nes ir kalba aiškesnė ir geraširdiškos. Gražios iliustracijos, geros istorijos, laimingos, pamokomos pabaigos. Bet nuosava pasaka yra nepakartojama tikrąja to žodžio prasme :)

  16.   laisvaslaikas rašo:

    Aišku, čia būsiu užmėtytas akmenimis, bet, mielos mamos, nežiūrėkite į viską tuo savo suaugusiu žvilgsniu… Tarp pasakų apie gėlytes ir viščiukus, įterpkite vieną kitą ir apie baisią raganą pamotę ar nedraugišką vilką, tik ir laukiantį, kol galės praryti užsižiopsojusį kvailelį… Nes tik taip priartinsite prie išminties, ištakų ir, pagaliau, realios tikrovės. Jei ir išriedės viena kita gailesčio silpnesniam ar siaubo ašara jūsų atžalai, taigi visi tai išgyvenome ir, va užaugome. O štai, jonaitienėms ir daugumai kitų išgamų vargu ar iš viso kas nors vaikystėje paskaitė ką prieš miegą.

  17.   linoreta rašo:

    laisvaslaikas, būsi užmėtytas akmenimis ;DDD Kaip rašiau dukra pradėjo verkti išgirdusi, kad tėvelis pakorė vieną dukrą, po to kitą, po to trečią (ar tu skaičiuoji?), o pabaigoj žmoną. Žmona tikrai verta vyro, nes į skerdynes taktiškai nesikišo. Ir tai tik viena pasakėlė, ta mano aprašytoji knyga bene baisiausias ”atradimas”, tačiau remiuosi ne viena knyga, kaip ir ne viena pasaka. Dar ką galvoju, gal būt pasaka visai ne paramanas buvo, o tik atpasakojimas? Tada priartėjom prie tų laikų Jonaitienių, nes ne tik vyrai pasakose pavaizduoti blogai, moterų paveikslai irgi nuožmūs. Kaip ten bebūtų, man ir vaikui buvo kraupu :(

  18.   dieninis rašo:

    Iš tikrųjų keista dabar skaityti kad tiek žiaurių pasakų, nes aš vaikystėj tai labai daug jų, o tiksliau visas kokios tik prieidavau, perskaitydavau ir kažkaip neužsifiksavo tos smurtinės scenos visai. Tik atsimenu kad visos kaip viena laimingai baigdavosi ir jau pradėdamas pasaką žinodavai beveik kuom baigsis:)

  19.   linoreta rašo:

    dienini, seniai matytas, smagu, kad užsukai. Apie juodvarnius prisimenu pasaką iš vaikystės, ir dabar skaičiau, nepasikeitus, tokia pat baisi. Tik nesuprantu, kam iš viso reikia gasdinti, jau geriau vaikus stengtis juokinti :)

  20.   Rūcikas*:) rašo:

    Ha, man tėtis visada prieš miegą skaitydavo pasakas… (Lietuvių liaudies) Ir žinot ką? Ir aš jau nuo 5 metukų žiūrėdavau siaubo filmus! Ir man būdavo visai nebaisu… :DDDD Gerą temą čia parinkot, vat kažkaip niekada neatsižvelgdavau į visus šiuos baisumus… Ech, o galvojau, kad lietuvių liaudies pasakos pačios gražiausios… Dabar Linoreta, mano pageidavimu (žinoma, jei gali) išanalizuok lietuvių liaudies dainas! Man įdomu… :)))))) p.s. gerai, kad dar lietuvių liaudies šokiai su dalgiais nešokami. :DDDDDDDDDD

  21.   Rasa rašo:

    Na nezinau.Seke man mama tas pasakas ir nelabai as trn atsimenu…:) visgi pasakose perteikiama kazkokia ideja ir pan.Atrodo kad porcelianinius vaikus su kristolinem kurpaitem norit uzauginti:) sunku realybej bus veliau gaudytis ir socializuotis… O tada dar klausia is kur atsiranda tie “laukiu princo su baltu mercedes”:)

  22.   linoreta rašo:

    Rūcikai, tu čia man pritrenkei, su tais siaubo filmais. Ir nebijojai miegoti po to? Aš tai ir pradrebėčiau po lova :DDDD Dėl dainų analizės bus prastai, nes vos kelias žinau, tai jau nieko doro neparašyčiau, nebent Minedo balsu padainuočiau (nes aš neturiu nei klausos, nei balso :))))
    Rasa, žinai ir man sekdavo pasakas prieš miegą, bet kaip supratau tėvai buvo ”įjungę”cenzūrą (ačiū jiems), kitas dalykas, skaitydavo užsienio šalių pasakas. Vieną indų pasaką po šiai dienai prisimenu, nes buvo labai juokinga. Dėl tų ”Princesių” kulto tu irgi teisi, dukrai pastoviai pirkdavom ”Princesių” ir ”Barbių” žurnalus, bet nustojom kai dukra liepė ją vadinti Barbe :))) Bet vėliau viskas su apvaizdos pagalba susinormalizavo ;DDDD

  23.   Bernadeta rašo:

    Tikrai aktualią temą užvedei ir net oponentų nuomonių sulaukei. Žinai, kas man patinka komentaruose? Ne tada, kai visi saldžiai liaupsina (nors, prisipažinsiu, malonu:), bet kai išsako kitokią nuomonę, ne piktybiškai, bet taip, konkrečiai…
    Na, o man tai vistiek labai gaila tų šuniukų išsukinėtomis kojytėmis…

  24.   linoreta rašo:

    Bernadeta, nuomonės, jeigu tik suformuluotos kultūringai visada sveikintinos. Labai svarbu mokėti ne tik išsakyti, bet ir išklausyti prieštaravimus. Pati džiaugiuosi, kad teko per visą laiką ištrinti tik du komentarus (reklamų neskaičiuoju), viena moteriškė mus su Hada pavadino durnėmis. Jeigu tik mane, tai dar gal ir nebūčiau trynus (tame yra nemažai tiesos :), bet kitų užgaulioti savo bloge neleisiu :)

  25.   deathblow rašo:

    kaip aš juokiausi darbe skaitydamas šitą įrašą ;) pats anksčiau nesusimąsčiau apie lietuvių pasakas, bet vienu metu teko šiek tiek skaityti knygą “Didžiosios kačių skerdynės… ir kiti Prancūzijos kultūros istorijos epizodai”, ten vienas skyrius buvo skirtas prancūzų pasakų motyvams nagrinėti, buvo įdomu sužinoti kaip ir kodėl pas prancūzus tam tikros pasakos atsirado.

  26.   linoreta rašo:

    deathblow, va žinai ir aš aukščiau komentare paminėjau, kad gal tas žiaurumas yra visai neišgalvotas, kas yra dar siaubingiau negu fantazijos. Gal tai dalis realybės, pagyvinta trupučiu stebuklų. Na, o prancūzų knygutė apie meilę katytėms, o siaube…Vien pavadinimas koks…

  27.   VenusOfAir rašo:

    Kai kurios lietuviskos pasakos, o gal ir visos yra pamokomojo pabudzio… tie visi siaubai yra reikalingi, kad vaikai butu paklusnus tevams ir toli nuo namu neitu:)

  28.   linoreta rašo:

    VenusOfAir, tai jau taip, apie ėjimą su svetimais matyt vaikai net nesvajojo. Čia tai vienintelis žiaurių pasakų pliusas, jeigu galima taip išsireikšti:( Tik galvoju, o kokia ”Asilo odos” prasmė? Mergaitė gimė gražuolė ne savo noru…

  29.   inas rašo:

    Nenoriu pasirodyti labai protingu,tiesiog netyčia,kažkada vienoje nepopuliarioje,seniai parašytoje istorijos knygoje perskaičiau apie lietuvius,kokie jie buvo prieš keturis šimtus metų, kuomet mūsų tauta dar vergijos ir visokių okupacijų nebuvo patyrusi. Negalėjau patikėti,kad tuo metu mūsų tautoje dominavo džiaugsmas,optimizmas ir ne tik kasdienybėje,bet ir kūryboje… Tiesiog pamąstęs apie galimas tavo paminėtų pasakų atsiradimo priežastis,prisiminiau tuos faktus. :)

  30.   linoreta rašo:

    inai, apie tavo komentarą galvojau ilgiausiai. Tikriausiai nustatei priežastį, kodėl jos tokios žiaurios. Taigi tavo komentaras yra informatyviausias, ačiū labai. Dėl to taip mėgstu komentarus ir komentatorius :)

  31.   GLUOSNIS rašo:

    Aš su broliu užaugę su senomis pasakomis. Mamos vis prašydavome paskaityti prieš miegą pasaką. Mes lietuviškas pasakas mėgdavom. Pamenu pasaką kai raganą prie žirgo priklijuoja, smegenėles po svietą išbarsto ir tt. Dabar žiūrint pasakos kraupokos. Bet mes tu laikų vaikai suprasdavom, kad blogiui blogai baigiasi, o geri … gyvena ilgai ir laimingai … Dabartiniams vaikams tos pasakos neturi tokios realistiškos reikšmės, kaip mums suaugusiems atrodo. Ne pasakose problema, bet manau, kad problema yra mumyse, tėvuose. Gyvename tokiame amžiuje, kad problemų tiek, kad nuo visų tikrai vaikų neapsaugosi. Manau, kad pasakos nėra baisesnes už dabartinius filmus, kur kraujas, žiaurumas, kalbos leksikonas …
    Patariu savo vaikams paskaityti V.Lansbergio pasakas, jos visai kitokios.

  32.   Sunrise rašo:

    O man tėvai niekada neskaitė pasakų prieš miegą :| Bet išmokusi pati skaityti perskaičiau visas lietuvių liaudies pasakas būdama šešių metų. Kaip tokio amžiaus skaitytoja į tokias smurtu perpintas “smulkmenas” dėmesio neatkreipiau. Baisu. Dar šiandien mokykloje rašiau rašinį tema ‘Ar lietuvio širdį visada spaudžia liūdesys?’ o kur nespaus, kai pasakos tokios…

  33.   linoreta rašo:

    GLUOSNI, po ino komentaro jau kiek kitokia mano pačios pozicija pasidarė, tai pasakų nereabilitavo, bet bent jau aiškus priežastingumas. Man skaitydami tėvai smurto scenas praleisdavo. Mano prosenelis buvo kaimo pasakorius ir melagis, bet jo pasakų klausydavosi visi su susidomėjimu, nes jis sekdavo pasakas apie tai, kaip lapės po medžius laksto, varnas ant kupros joja ir t.t. Ir nuo tokių pasakų visiems buvo smagu. Jo vardas kaime nepamirštas, nors prosenelis miręs 30 metų.
    Sunrise, kaip faina, kad taip anksti pradėjai skaityti pati. Pasakos yra įvairių versijų, pati vaikystėj buvau skaičius visai gerą knygą, bet to perdėto žiaurumo. Gal dėl to net išsižiojau kai pamačiau kitokias versijas, kitokias pasakas. Tarp kitko, kai kurios smurtinės pasakos baigėsi nei šiaip nei taip, neužčiuopiau ir prasmės.

  34.   inas rašo:

    linoreta, manau, kad artimiausia priežastis yra ta, kad pasakas kūrė žmonės,netgi liaudis,kuri pati patyrė visus tuos siaubus ir vargus,per keletą šimtmečių vergystės, praradusi ankstesnį mentalitetą ir gyvenimo džiaugsmą. Juk ar gali vergo širdis būti linksma,kai jis - nelaisvas?

  35.   dreamsauditor rašo:

    Nors pasakos ir vaikams,bet ju ,,auklejimas tomis pasakomis” gana ,,kietas”-lai zino vaikeliai,kaip gyvenime yra,kad jis nera toks grazus,kaip jiems tevai ,,meluoja”…

  36.   linoreta rašo:

    dreamsauditor, taip gyvenimas tikrai nėra tobulas…
    inai, esi teisus, vergas niekada nebus laimingas, net dabar žmonės užspausti, mano močiutė kartais kalbėdama apie ”ką nors tokio” pritildo balsą, automatiškai tiesiog…

  37.   Raulynas rašo:

    Na štai naršiau be tikslo po interneto jūras ir va ką atradau. Nu, gražu. Man patinka stilius ir visa kita, bet dėl pasakų šdėjimo į šuns dienas??? Neeee. Nieko čia gero. Keista kaip iki šiol lietuviai mano, kad pasakos skirtos tik vaikams. Na nesąmonė čia. Aš kaip šiek tiek šio mokslo ragavęs galiu pasakyti, jog pasakos būdavo visos šeimos reikalas, jų klausydavo visi namo gyventojai. O sekdavo senoliai, vyriausi namuose. Jos būdavo sekamos priblandoj, prie balanos, gūdžios žiemos vakarais, kada visi darbai nudirbti, kada viskas atlikta, o miegot dar nesinori. Ta erdvė ir sukurdavo terpę mistikai, ir visokiems kaupokiems reikaliukams. Viskas gi labai hiperbolizuojama būdavo, juk reikėdavo, taip sakant, paaštrinti klimatą. “Girto diedo blevyzgos” mat :DDD (šitas man patiko) Tada patariu paskaityti brolius Grimus, ten beje irgi ne jų kūryba, o jų rinkta Europos tautų tautosaka, o pasauly tai pripažinta, nepykit, bet aš irgi tada tėkštelsiu - turgaus bobelių moralizavimas, čia man toks. Pagrindė pasakos publika nėra vaikas. Vokietijoje dabar aktoriai užsiima itin populiariu verslu, jie tampa pasakoriais, nes daug suagusių, pasiturinčių žmonių jų eina pasiklausyti, kaip į kokį koncertą. Kažkas darpaminėjo ir Eglę žalčių karalienę” šita pasaka ko gero visų pasakų karalienė ir ne tik Lietuvos mąstu. Šios pasakos vien Lietuviškų variantų yra užrašyti keli milžiniški tomai, o kiek jų turi kitos indoeuropiečių tautos! O ir pačioje Indijoje ir Rusijoje ir visur kitur. Pasaka yra tarptautinė verybė irjei jau ji pasirodė kažkam nieko neverta, tai patariu dar labai pagalvot prieš tai teigiant. Patariu šeimoje pasakas skaityti ir sekti ne prieš miegą, o vietoje televizoriaus, su smilkalais šilta arbata, ar pienu užtikrinu, kad pajusite tą tikrąją pasakos funkciją :) Sėkmės jums ir nepykit už tas “bobas”, tiesiog baisiai norėjosi leptelt.

  38.   Raulynas rašo:

    beje atsiprašau už klaidas, vėlu jau. Tiek akys, tiek protas nebeveikia…

  39.   linoreta rašo:

    Raulynai, klaidų nepastebėjau, jų ir pati priveliu. O dabar apie pačią poziciją. Visų pirma dabar mano nuomonė šiek tiek pasikeitusi komentatorių dėka. Pasaką dabar matau jau iš tikrųjų ne produktą vaikams, o tikrus atspindėtus įvykius. Tai jau kaip istorija, kiek joje tiesos, kiek melo neaišku, bet tai jau ir nėra svarbu. Jeigu žmonės atpasakodavo kadaise nutikusius įvykius, neteisybes ir žiaurumus, tai nieko nebepadarysi, į smurtą įnešė gėrio tiek kiek pajėgė. Net tas ”išdurtas akeles atgal sugrąžino užpylus krauju, ir senoliai praregėjo”. Pasakų pabaiga sąlyginai laiminga, o tai dar vienas pliusiukas.
    O dabar, Raulynai, apie ”bobas”. Nematau čia nieko blogo nes pati labai dažnai vartoju šį apibūdinimą, save taip mėgstu pavadinti. Kitas dalykas, kai vyrus vadinu ”diedais”, tai tikrai nesitikiu, kad mane kas nors vadins ”ponia”. Būtų labai neteisinga ;DD Ačiū už nuomonę, įdomius faktus ir iki kito karto :)

  40.   sekmeskodas rašo:

    Žiaurios tos LT pasakos

  41.   linoreta rašo:

    sekmeskodas, taigi , kad baisios, bet matai iš komentarų supratau, kad ir kitų šalių vaikučiai baisumynų prisiklauso. Pradėjau gerbti ”Barbių pasakas” :)

  42.   Vaida rašo:

    Na, Joniukas su Grytute ir “Vilkas ir septyni ožiukai” visų pirma yra ne lietuvių, o brolių Grimų pasakos. Visos tos pasakos yra tokios sens,kad daugelis galvoja, jog jos yra lietuvių. Beje tikrai baisias, gal netgi vienas kraupiausių pasakų kūrė Haufas. O prisiminkime dar Anderseną, ne viena jo pasaka yra liūdna ir apie mirtį.
    Vakystėj ir pati labai mėgau pasakas ir galiu užtikrinti ir savo pavyzdžiu, kad tie pasakų baisumai nepadarė man jokios žalos. Tik pramokusi skaityti skaitydavau absoliučiai visas pasakas, tiek lietuvių, tiek užsienietiškas.
    O jei lietuviškos pasakos kai kurios jums per baisios, tai patarčiau pirma persiskaityti ir tik tada skaityti vaikui. Tada kils mažiau bėdų. Bet visgi pritariu, tai minčiai,kad vaikų nuo visko apsaugoti ne tai,kad neįmanoma, bet ir neverta. Taip pat pasakas derėtų parinkti ir pagal amžių. Trimečiams gal nevertėtų skaityti apie žudymus, bet vyresnieji vaikai neturėtų to išsigąsti. Ir man atrodo, kad daug baisiau,kai vaikai tiki, pasaulis yra rožinis ir gražus. O paskui skaudžiai nusivilia. Pasakos esmė ir yra, kad blogis niekada nelaimi, todėl daugumos jų pabaigos yra laimingos. Ir visada su kokia nor spamokančia mintimi. Tad pasakų tikrai nereikia bijoti. Didesnis priešas yra televizoriu sir kompiuteriniai žaidimai, va, ir jų nei vaikams, nei suaugusiems jokios naudos. Tad tikrai graži mintis buvo, kad vakarais vietoj televizoriaus būtų skaitomos pasakos.

  43.   linoreta rašo:

    Labas, Vaida :) Pirmiausiai tai nulėkiau pažiūrėti Brolių Grimų pasakų knygos ir deja apie Jonuką ir Gritutę nieko neradau. Tada atkapsčiau ”Vilkas ir septyni ožiukai”, ten parašyta - lietuvių pasaka. Ką padarysi, jeigu įdomias pasakas norim prisisavinti sau :)))
    O čia radau įdomų straipsnį šiek tiek atspindintį mano požiūrį
    http://www.balsas.lt/naujiena/231989/10-baisiausiu-pasaku-pagal-britus

  44.   Vaida rašo:

    Štai čia :) http://en.wikipedia.org/wiki/Hansel_and_Gretel
    http://en.wikipedia.org/wiki/The_Wolf_and_the_Seven_Young_Kids

    Tos dabartinės pasakų knygos, tai visos išdarkytos, o į iliustracijas tai išvis negaliu žiūrėti daugumos :)

    Realiai šitos pasakos tokios populiarios kad turbūt bene kiekviena šalis turi po atitikmenį, o ir Broliai Grimai ne tai, kad patys viską kūrė, o rinko iš tautosakos :)

  45.   linoreta rašo:

    Vaida, ačiū už nuorodas, bet aš jau iš pirmo komentaro patikėjau :))) Tik mano knygutėse nei užuominos apie Grimus, bet kaip sakai, gal tautosaka dalykas migruojantis, todėl ir gaunasi netikslumai. Aišku leidėjai turėtų pasidomėti, ar ne ?

  46.   Vaida rašo:

    Turėtų, bet kas jiems rūpi. Na, aš kažkada mokiausi universitete apie pasakas, tai ir puoliau a la “išmintį dėstyti” :DDD

  47.   linoreta rašo:

    Vaida, matai, tavim patikėjau intuityviai :)))

  48.   hmiku rašo:

    Sveiki,
    Perskaičiusi tavo straipsnį šiek tiek pasipiktinau, kad tu šitaip …smerki… lietuvių tautosaką. Aš pati užaugau su tomis pasakomis ir vis dar jas kartais paskaitau. Gal jos ir yra žiaurios ( kartais), bet pamokančios. Būtent pasakos įspėja vaiką apie pavojus ir neteisybę tvyrančius pasaulyje ir gyvenime. Jei tu auginsi savo dukrytę izoliuotą nuo viso to, vieną sieną kaip ji pastebės koks gi visgi pasaulis neteisingas ir neidealus, ją tiesiog ištiks šokas. Nors ne man aiškinti kaip tau augint dukrą , bet patarčiau visiškai pasakų neišsižadėt. Jei nori švelnesnių tikrai pabandyt pasaką apie Baltą Vilką arba ” Karalaitė ant stiklo kalno”. Jose smurto nėra… Na gal tik, kad pasakoj ” Baltas Vilkas” sudegino vilko kailinius, bet vargu ar tai taip jau baisiai žiauru.
    Taigi, iš pradžių nepulkime smerkti lietuvių liaudies pasakų, nes anaiptol ne visos yra žiaurios..

    P.S. Asilo oda nėra lietuviška pasaka.

  49.   hmiku rašo:

    dieną , o ne sieną *( pataisa)

  50.   linoreta rašo:

    hmiku, tavo komentare yra tiesos ir netiesos, kaip ir mano įraše yra tiesos ir netiesos. Dėl ”Asilo odos” tu visiškai teisi, ji nelietuviška, kaip ir nelietuviškos daugelis mano paminėtų pasakų. Kodėl parašiau, kad jos lietuviškos, o gi todėl, kad tiesiog pacitavau ant knygučių esančius pavadinimus. Vėliau labai nustebau, kad leidėjai nepasivargino įvardinti kur kieno pasaka ir taip net pono Anderseno pasakos patapo lietuviškomis. Bet gal palikim šį reikalą, nes knygos leistos tarybiniais laikais, gal į autorystę žiūrėta pro pirštus, o mano kaltė, kad spausdintiniu žodžiu taip jau pasitikiu.
    Dėl žiaurumo, tai kita kalba. Tuo klausimu turiu labai tvirtą nuomonę - NEREIKIA VAIKAMS PASAKOTI AR MATYTI SMURTO!!!!!!! Jei pati kaip rašai dar nesi mama tai žinok būsi. O kai tavo mažoji dukrytė apsipils ašaromis klausydamasi pasakos prieš miegą, tada tikrai negalvosi jog tu ją mokai apie pavojus ir neteisybę. Negalvosi jog taip ją supažindini su galima grėsme, ne …Tu tiesiog griebsi ją į glėbį ir čiūčiuodama raminsi.
    Ir tu visiškai teisi sakydama, kad ne visos lietuvių pasakos yra žiaurios. Tiesa smagu, kad pareiškei savo nuomonę ir kad skaitei.

  51.   Pasakėlės prieš miegą | Kalafioro Bjauraus Tipo blogas? Geras! rašo:

    [...] “…ir kai dabar žiemą sniegas blizga, tai blizga raganos smegenys..” … kapoja slibinams galvas, šuniukams išsukinėja kojytes,namus padega, akis bado, su girnom uždaužo, skandina, muša, žvėrims sušeria, laidoja gyvus.. http://linoreta.blogas.lt/lietuviu-liaudies-pasaku-siaubai-791.html [...]

    [WORDPRESS HASHCASH] The comment’s server IP (192.0.86.64) doesn’t match the comment’s URL host IP (192.0.78.13) and so is spam.

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.