BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kodėl Pipą į ligoninę išvežė?

Buvo toks serialas ir vadinosi graudžiai taip, ”Be namų negerai”. Australijos pasididžiavimas ir nacionalinė vertybė. Pagrindinė veikėja Pipa, moteriškė metuose, turėjusi auksinę širdį ir priglausdavusi visokius problematiškus vaikus. Tarkim vaikas praleidžia pamokas, įvėlė diktante kelias klaidas, jo tėvai vaiko beregint atsisako, o geroji Pipa priima po savo stogu. Arba pabėgo vaikas iš namų, nes jo tėvas susikeikė, garantuoju visi keliai tą nelaimingą vaiką atves pas Pipą. Tai suprantat, filmas apie šventąją. Tačiau čia tik įvadas, iš tikrųjų norėjau parašyti kai ką, ką jau esu rašiusi komentaruose, šiek tiek apie perdėtą jautrumą. Tai štai, Pipa lopė skylę, nuslydo jai ranka ir adata negailestingai bakstelėjo tiesiai į pirštą. Na žinot, kiekvienam skylių rūbuose turinčiam žmogui kažkas panašaus yra nutikę. Bet kaip ten Pipa? Kadangi serialo šviesulys buvo apsuptas dėkingos šeimos, visi puolė prie jos lyg akis išdegę. Ir… Nepatikėsit… Paėmę Pipą už parankių (tikrai tikrai taip rodė) išvežė į ligoninę. Taip ir įsivaizduoju mūsuose, tave už parankių atveda į ”Greitosios pagalbos” priimamąjį. Eilėje laukia žmonės su lūžiais, sumušimais… Kai registratūroje paklausia, o kas jums nutiko, puolate aiškinti, kad nutiko baisus dalykas, siuvimo adatos dūris į pirštą. Aiškinate, kad bijote kraujo užkrėtimo, pasiutligės ir rodote savo popą.
Nuolanki jūsų tarnaitė mena štai tokį įvykį. Skaldžiau malkas. Ir prilaikant malką nespėjau patraukti piršto, kuris nevykėlis, pakliuvo tiesiai po kirviu. Laimė smūgis buvo nelabai stirprus, pirštas nenulėkė ant sniego, bet vis tiek stipriai įkirto ir viskas akimirksniu pasruvo krauju. Šoko ištikta palikdama kruviną šliūžę einu namo ir tapduryje sutinku savo vyrą. Lyg ir akivaizdu viskas, bet sakau :
- Klausyk, kirviu pirštą įsikirtau… Net nežinau kas per situacija… Gal reikės važiuoti siūti…
Vyras, kadaise man pažadėjęs visas žvaigždes nuo dangaus skliauto nuskinti, nusižiovauja:
- Vargšė mano katytė… Klausyk, einu aš į antrą aukštą pamiegosiu, nu šakės kaip miego noriu…
Ir nuėjo pamiegoti.
Kas buvo pirštui? Visa laimė nuo begalinio popstymo išdulkėjo šokas ir griebiau purškalą su antibiotikais, kuris akimirksniu sustabdė kraujavimą. Pasirodo nukentėjo tik minkštieji audiniai. Ir žinoma kraują varinėjantis aparatas vadinamas širdimi. Juk įsitikinau kokia aš vyrui svarbi ir kaip karštai jis mane myli.
Kartais stebiuosi kaip kultūringai, mandagiai vyrai elgėsi su moterimis anksčiau. Kaip rodo per ”Puaro”. Tarkim klausia detektyvas moters:
- Gerbiamoji misisi Bleik, ar jūs pžįstama su velioniu misteriu Smitu?
- Kaip jūs drįstate , detektyve varginti mano žmoną? Ar jūs nematote kokia ji pavargus? Kokias čia prakeiktas užuominas laidote??? A???
Misis Bleik davėsi su velioniu misteriu Smitu kaip kiškiai, buvo susikrovus mantą ir šeimos sidabrą į lagaminą ir ruošėsi pabėgti. Tačiau misteris Bleikas net ir tokią akimirką lojalus savo žmonai ir ją suprantate tausoja ir saugo.
Kai stenėjau gimdydama dukrą gydytoja pasakojo apie vieną politiko sūnelį, kuris atvežė savo žmoną į gimdymo namus. Vaikinas per sąrėmius uoliai patarinėjo savo žmonelei klausyti gydytojų, neinkšti ir kvėpuoti, po velnių. Pats kai tik nekomanduodavo sklaidė laikraštį. Gydytojų ir seselių pasipiktinimui nebuvo ribų! Kai jaunąją šeimyną išrašė iš ligoninės mamytė rankose nešėsi mažylį, ant peties jai kabėjo kelioninis krepšys. Tėvelis tuo tarpu savo rankų nešuliais nevargino, nešėsi tik į pažastį sugrūstą laikraštį. Tebūnie tai bus bjauru ką pasakysiu,  bet… Po gimdymo prasideda ”kaip iš krano dienos” . Ir nors jus išleidžia po savaitės, Nemuno dienos baigėsi, perėjo į Vilnelės dienas, tačiau patikėkit siūtoms mamtytėms net ir be nešulių sunku žingsnį žengti. O kur jau ten temptis vaiką ir pundus. Politiko sūnelis pasielgė kaip statistinis čigonas. Ne kartą pačiai teko matyti čigonių laimę: moteris eina devintą mėnesį nėščia, abiejose rankose pilnos tašės, o prieš ją kaip vieversys straksi pasišvilpaudamas čigonas, snukis jo laimingas, rankos kišenėse. Rankos jo privalo ilsėtis idant namuose galėtų tvatinti savo žmonikę ir įrodinėti jog ją be galo myli. Juk žinote posakį ”čigoniška meilė”, tai jis niekuo nesusijęs su laužais ar gyvenimu dengtame vežime. Jis reiškia meilę su smurtu.
Grįžkim prie Pipos. Per tą atmintiną seriją ji neišsivadavo iš žemiškų vargų ir padarius dvidešimt tyrimėlių, tame tarpe proktologinį, buvo grąžinta namo.
Gyvenime esu sutikusi keletą pipų. Vieną kartą su tokia pipa ir jos vaikinu įklimpome su automobiliu sniege. Kol aš išsijuosus stūmiau mašiną, manoji pipa stovėjo ir grožėjosi gamta, pareiškusi, kad ji man nepadės. Kodėl? Todėl. Iš tikrųjų, mašinos ji nei nagu nebakstelėjo stengdamasi padėti. Ką gi, nieko tokio, išstūmiau ir be jos pagalbos. Tada atrodė jog tai beveik smulkmena, eilinis susireikšminimas. Tačiau vėliau pamačiau jog toks žmogus temoka galvoti vien apie save ir profesionaliai išnaudoja kitus. Ir kaip taisyklė gerai jaučiasi tik būdamas visuotinio dėmesio centre. Vargas jums jeigu esate suriestas skausmų ir graudžiai vaitojate. Nedrįskite! Juk pipa nusilaužė nagą!!!!!!!

Patiko (21)

Rodyk draugams

komentarai (13) | “Kodėl Pipą į ligoninę išvežė?”

  1.   poisonapple rašo:

    Su tokiais dalykais man pasisekė. Aš galiu ir adata įsidūrt, ir pjaustydama pomdorą prasirėžti piršta ir vos kojos su pjūklu neprasipjaut… Ir nieko. Apsisuku ir toliau einu. :D Skausmas greitai praeina. Bet vat kai skauda pilvą,tai vos ne kaip kūdikėlis verkt pradedu. :D Pats baisiausias skausmas-pilvo.
    Oi. Čia jau ne į temą nupievinau. Tai vat. :D Bet vistiek kažkaip,kad to skausmo ir nebūna,su kirviu nenorėčiau per pirštelius gauti ;D
    O vat tu,Lina, tokia SuperMoteris man atrodai. Rimtai. :) Nei tau kirviai nei tau kas baisu. :D

  2.   martas rašo:

    Vargšė Pipa… Ne, Linoreta tai ne… ji tik su kirviu, su malkom, kraujai trykšta, vyras knarkia… Ne, per jautrūs mano nervai tokiai istorijai… :)))

  3.   linoreta rašo:

    poisonapple, na pilvo skausmai tai tokie ypatingi :((( Daug kas nuo jų raitosi :( Jeigu tu nekreipi dėmesio į kitokius skausmus tai nepyk už palyginimą, bet esi kaip Styvas Irvinas, kuris save laikė panašiu į varaną. Varanas sužalojamas, bet jam vienodai, eina sau toliau lyg nieko nebūtų atsitikę. O aš tokia ir supermoteris, su kirviu pamosuoju, o vėliau inkščiu, kad manęs nepagaili :DDD
    martai, seniai matytas, bet nesistebiu, daug blogerių nebesirodo :(
    Dėl vyro tai nepatikėsi, inteligentiškas, jautrus žmogus, na bet kas jam tada buvo užplaukę nežinau. O svarbiausia, aš ne tylenė, paprastai burbėčiau mėnesį. Tačiau tą kart žvengiau. Irgi apie mėnesį :)))))

  4.   Subjektyvi rašo:

    Iš patirties pasakysiu tą pačią pagrindinę mintį: nieko taip neskauda (ir tas įvairių organų skausmas greitai atlėgsta, kaip ir “nemunai” nuslūgsta) kaip užgautą širdį. Jos skausmas nė su kuo nesulyginamas ir gali būti ilgalaikis. Dėl vyrų. Jų abejingumas žeidžia ir skaudina, net labiau, nei čigono kirtis. Abejingas savimyla yra blogis.

  5.   linoreta rašo:

    Subjektyvi, širdis tikrai labiausiai pažeidžiama. Kai pagalvoji tai kartais užtenka vieno vienintelio žodžio, kad ji suduštų į šipulius ( tarkim, kad ir toks paprastas žodėlis ”išeik…”). Dėl abejingumo tai ir vėl tu šimtu procentų teisi. Žodžiu komentaras teisingas kaip visada.

  6.   Bernadeta rašo:

    Įsivaizduoju, jei būtų nutikę priešingai - vyras įsikerta, o Linoreta bėginėja aplink, guodžia: tai pirštuką papučia, tai prakaitą šluosto, amoniaką panosėn vis kyštelėdama. (Sprendžiu pagal save:) O tavo vyras taip pasielgė iš meilės tau - taupo nervus ir sveikatą senatvei, juk negali žinoti, gal tada tave rimtesnės bėdos užpuls :)

  7.   ladymadonna rašo:

    O, linoreta grįžo. Valio valio. :)

    Bernadeta, linoreta vyrą į ligoninę būtų vežus ir jei tas besiūdamas adata įsidurtų. :)

  8.   GLUOSNIS rašo:

    Kažkaip nepatikėčiau, kad Lina gali turėti tokį beširdį vyrą … Gal suklydai, tai buvo kaimynes storulis … O jeigu rimtai tai : moteris gerbdama save tikrai nemosuos kirviu, šampano pati neįsipils į taurę, cigaretę (jeigu rūko) neprisidegs ir t.t. O apie čigonus, tai jie turi gana daug įvairių papročių … kuriu jie ištikimai laikosi. Kad šeimoje būtų daugiau pagarbos, kad santykiai būtų grįsti abipusiu supratimu, dėmesio, meilės ir užjautos žmogui, tuo tėvai savo vaikus turi auklėti nuo mažens. Tad ką pasėsi tą turėsi …
    Sėkmės, gero romantiško vakaro ir abipusio supratimo :)

  9.   linoreta rašo:

    Bernadeta, tikrai buvo panašiai, kai jam bėda nutiko. Bet matai, skirtumas šioks toks yra, aš tada miego nenorėjau :DDD
    ladymadonna, ačiū tau, bet aš čia epizodiškai trinuosi, ne taip kaip anksčiau kai ir savaitgalį šeštą ryto tupėdavau bloge. Matai, beprotybė baigėsi :))))
    GLUOSNI, teisus esi, bet moteriškė su kirviu, ne aš viena tokia. Ir vyro puseserė vakarais po priėmimus laksto, o kai reikėjo malkas skaldyti, griebė kirvį į rankas. Bet vėl gi, čia kaip smagumas koks, ne vargas verčia malkas kapoti, toli gražu, čia kažkas panašaus ”aš galiu”. Kalbant apie moteriškąją pusę, saugoti nagučius ne mano stilius. Kartais esu vienintelė pagalba savo vyrui, kuris aria kaip juodas jautis. Negali sėdėti sudėjus rankas, kai vyras paplūdęs prakaitu tampo akmenis. Juk ir aš galiu prisidėti, jokia tai neproblema. O šiaip GLUOSNI, džiaugiuosi, kad yra tokių vyrų kaip tu. Kurie savo žmoną laiko gyvenimo gėle, ir ką ten bekalbėti, šiek tiek jai pavydžiu :)

  10.   atfatf rašo:

    Joma jo. O aš kaip durnelis visada tašes tampau su išsprogusiom akim. Ne žmonai gi tempti, tai ir krauna kaip ant asilo. Ačiū, už pamoką. O jei rimtai. Tai Pipos irgi keistos. Kas per daug tas nesveika.

  11.   linoreta rašo:

    atfatf, ne durnelis o tikras vyras! Tik va žmonijos bėda, nebemokam būti dėkingi vieni kitiems. Nebevertinam kito pastangų, atrodo viskas savaeme suprantama , taip turi būti. Nieko panašaus. Kiekvienas turi jausti dėkingumą už bet kokį gražų ir gerą kito žmogaus poelgį. Net jeigu tai pilnų krepšių tempimas namo :)

  12.   atfatf rašo:

    Linoreta, aha :) Lyg ir nereikėjo rašyti, kad aha, bet labai jau aha.

  13.   linoreta rašo:

    atfatf, žinai vakar uošvį teko kartu į vieną gimtadienį vežti. Tai pasirodo sutrukdėm senį kad per anksti atvažiavom, po to pasipiktino, kad vyras neužlipo pas jį į ketvirtą aukštą ir nenutarabanino už parankės iki mašinos, vėliau gavo dukra pastabą už tai, kad liepė seneliui saugos diržą užsisegti. Per visą vakarą iš seno krieno niekas nei vieno malonaus žodžio neišgirdo, taip, kad kai kam dėkingumo jausmas tai lyg kažkoks mistinis dalykas :)))

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.