BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jūrų bjaurybės, kiaulių ėdalas ir silkės

Atvažiavo į svečius vienas giminaitis ir pradėjo skųstis, jog užvalgė restorane jūros gėrybių, o va aštuonkojo kojytės gabalėlis su savo mažučiais čiuptuvėliais ėmė ir prilipo gale gerklės. Rijo giminaitis tą koją ir šiaip, ir taip, vargais negalais nustūmė su duona, bet čiuptuvėliai buvo sunkiai virškinami ir jis tom jūros bjaurybėm raugėjo dvi savaites!!! Aš žinoma esu iš tų personų, kurios savo istorijų skrynutėj turi visuomet baisesnę arba bent jau ne menkesnę istoriją, todėl paporinau apie savo tėtį. Jis suprantate į limonado butelį įsipylė benzino, o po poros savaičių ”aptikęs” benziną pagalvojo, jog tai nuo jo paslėptas limonadas ir užsivertęs nugurgė porą gurkšnių. Vėliau mes su mama prisispyrę klausinėjom ar nepajuto benzino kvapo, ar nesukėlė įtarimo skonis, o tata išsisukinėjo jog limonado butelis pavadinimu ”Diušės”, o benzino spalva sodriai geltona. Jis tokios šunybės net sapne nesapnavęs, o kas liečia skonį… Na juk dėl skonio nesiginčijama. Taigi mano tėvukas tikrai raugėjo dvi savaites benzinu. Dvi savaites namai smirdėjo garažu.
Močiutės kaime viena jos kaimynė Albina raudonais, kaip liepsna plaukais labai vargo su savo pijoku vyru Jonu. Grįžta būdavo prisisprogęs Jonas vidury nakties namo ir kad pradės versti šeimą iš lovos. Duok jam ką nors valgomo! Albina keliasi, barškina puodais, lenda į ”šėpą”, nors labiausiai jai norisi užvažiuoti Jonui keptuve į srėbtuvę. Negana to, kokį patiekalą bepatiektų trečią valandą nakties, jis Jonui vis negardus. Taigi kartą ėmė ir į bliūdą su lopeta įkabino kiaulių ėdalo - su lupenom ir atliekom šutintų bulvių- ir užpylė drungnu vandeniu. Tai buvo pirmas kartas Albinos gyvenime, kai Jonas viralą pagyrė. Per visą kaimą ji žvengdama ėjo ir gyrėsi kokį juoką iškrėtė savo besmegeniui. Tik viskas čia paprasta, kiaulei kiaulių ėdalas ir turi patikti, ar gi ne?
Močiutės kaime buvo ir dar viena pažiba. Valė. Jeigu pamatytumėt Valę, tai galvotumėt jog tai vyras. Vienas čigonas štai taip susilažino ir pralošė striukę. Galvojo, kad iš jo vyrai juokiasi vyrą boba vadindami. Taip ir pasakė, jeigu šis ponas įrodys, kad jis moteris, tai striukė nuo čigono kupros bus jos. Kaip sakoma viens, du ir striukė atiteko Valei. Bet Valė ypatinga buvo ne tik savo išvaizda, nesvarbu ką bylotų jos vardas, ji buvo didžiausia kaimo nevala ( net didesnė už mano draugę Zitą) ir turėjo be galo gražų moterišką trikampį ( o gal keturkampį), kurį kaimo vyrai meiliai vadino sabalu dėl jo nepaprasto juodumo ir blizgėjimo. Valės sabalas visiems buvo lengvai prieinamas ( tai įrodo septyni vaikai), nes ji be išvardintų gerųjų savybių dar ir mėgo išgerti. Štai vieną kartą mano senelė su seneliu susiruošė su reikalu pas Valę. Tas reikalas buvo suporuoti dvi kiaules ( tikras kiaules, o ne Joną). Valė kaip išmanydama kiaulėms poruotis padėjo, o kai viskas buvo baigta senelis iš užančio išsitraukė butelį, o močiutė pinigą ir buvo pakviesti į trobą. Nuo tada kai troba pasistatė nei karto gyvenime kuopta nebuvo. Kambario kampe iš šiaudų ir drapanų buvo susuktas migis, vidury kėpsojo stalas, o ant stalo gulėjo grandinė, seni skudurai, plaukuotos šukos, priskretę lėkštės, katės gimdymo nuovalos ( tikrai tikrai ant stalo driekėsi žarnigaliai) … Tačiau stalo centre puikavosi ką tik atidaryta silkių dėžė. Kiekvienas žmogus turi savo gardėsį. Mano senelis degtinę, na o močiutė silkę. Su silkės uodega ją galima į pasaulio kraštą nusivesti. Kad neįžeistų sąvartyno šeimininkės (kuri, be kita ko, po stropaus darbo su kuiliu net nenusiplovė rankų) buvo atkimštas butelis ir mano seneliai prisėdo ant dėžių. Senelis į save susivertė 50 gramų, Valė , toji šelmė pasikasė sabalą ir išgėrė  200 gramų, na o mano babytė logiškai išmąstė, kad silkės ką tik atidarytos, todėl gal būt jai nieko neatsitiks. Gal ir tikrai jai nieko nebūtų nutikę, jeigu silkę būtų laikiusi rankoje, o ne dėjusi ant lėkštės, kuri nebuvo plauta nuo keramikos atsiradimo laikų. Gal būt jai nieko nebūtų nutikę, jeigu ji pati būtų silkę paėmusi, o ne leidusi Valei išžvejoti iš dėžės pačią riebiausią. Nepaisydama senelio spyrio jai į koją, mano senelė silkę suvalgė ir šios vaišės ją paveikė lyg litras ricinos aliejaus. Jau po dešimties minučių močiutė išpuolė iš trobos ir nėrė į krūmus, net nesivargino ieškoti tualeto. Ir krūmuose pratupėjo ilgai, tikrai ilgai. Močiutės organizmas nuo vaišių valėsi dvi dienas, o gal ir ilgiau. Kai močiutė perbalus ir nusilpus nuo viduriavimo pagaliau pasirodė fermoje, Valė išrėžė pamokslą, jog nereikia namuose valgyti sugedusių produktų idant neapsitriestum svečiuose. Tai esą labai nemandagu ir meta šešėlį šeimininkei.

Patiko (22)

Rodyk draugams

komentarai (18) | “Jūrų bjaurybės, kiaulių ėdalas ir silkės”

  1.   Varlė Karalienė rašo:

    as tai esu buvusi pasigavusi roto virusa(ar kaip ji ten), nuo drauges sunucio (jam tuo metu buvo 2 metukai, gal…) nu vnz vaikinas buvo ka tik is po infekcinse ligonines sugryzes, o as nieko nebijodama nuvykau i svecius… Tai kai gryzau beveik kaip tavo bobute, tik kad as tualete ilgai tupejau. Mamamos prasaiu, nors ko nors, kad ana gala uzristu, nes juk nesakysi sefui sory neateisiu i darba nes susisikau :D

  2.   linoreta rašo:

    Varle Karaliene, jetau kaip blogai, o ypač tas roto virusas koks košmaras, ir mano dukra sirgo, ir kaimynų berniukas, tai buvo šakės. O vėliau išgirdau, kad tas rotas jau ne vieną suaugusį patiesė. Man tai buvo su persenusia kava svečiuose panašus bajeris. Tris dienas vėmiau ir vos galvą nuo pagalvės pakeldavau. Neviduriavau nes iki to galo kaip sakant nespėjo ateiti vaišės, bet patikėk linksma nemažiau buvo. Tik va gal pasakyti, kad ”vemiu” kažkaip maloniau skamba negu ”triedžiu” :DDD

  3.   Varlė Karalienė rašo:

    Nu ir biski patogiau, nes vemti tai galima betkur, o vat pries triedziant reikia dar ir apatines kelnes nusimauti :D o kelniu mautis kazkaip negalima betkur

  4.   laurast rašo:

    Na, ar leis pakomentuot?

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  5.   laurast rašo:

    Ojei… Lyg tai leido? Nežinau. :) Apie tas maisto nesekmes, tai kam tik kokių istorijų nėra nutikę. Mes va šiandien kalbėjom kaip tik, kad kažkokiam restorane patiekia sraigių košę. Na ir šiaip tos sraigės ne itin apetitingos, o košėj… Nors jei nežinotum, kad ten sraigės, gal ir nieko tokio. :) Aš pati tai kažkada nuo lašišos sunegalavus buvau, tai dar iki šiol kažkaip skersai į ją žiūriu.

  6.   atfatf rašo:

    linoreta, vėl transendentinis tiltas, va ką tik iš tuliko, 4 val. ryto, vis tiek užmigti negaliu, sakau, paskaitysiu ką linoreta parašė, o čia nakarkala, oi, bėgu vėl.

  7.   linoreta rašo:

    Varle Karaliene, http://www.balsas.lt/naujiena/376721/tv-laidu-vedeja-pridare-i-kelnes-video, čia žinok vienas baisiausių mano matytų atsitikimų viešumoje. Šitą vaizdelį lyg ir esu kažkur įmetusi į komentarus, tikiuosi ne tau :)
    Laura, sveikutė ;) Sraigių košė… Žinai tai idėja, va kaip tik vyro gimtadienis ant nosies, ateis ir uošvis. Aš jam tik šast ir padedu prieš nosį sraigių košės, sakau, ‘’spėkit tėvuli, čia iš ko padaryta” . Jis spėlioja, ir spėlioja, ir spėlioja…:DDD
    atfatf, sakyčiau nuo įrašo ir komentarų užsikrėtei, bet gi, kad paryčiais perskaitei, vadinasi ne tai. O tai sakyk, gal kur svečiuose buvai, a??? :))))) O šiaip, sveik greičiau, vaistinėje yra vaistų nuo to susirgimo, jeigu reikės pavadinimą parašysiu.

  8.   Subjektyvi rašo:

    Juokinga ir baisi tema, o jau komentarai… Šiaip tai aš dabar valgau. Va, teisingai sakė, negalima valgant skaityti, žiūrėti TV, negalima, kenkia sveikatai :D

  9.   Pieštukėlis rašo:

    :D ir aš pietavau, arbatas gėriau, bet po tavo įrašo gerai, kad neapsivėmiau..
    Kokių tik nebūna dyvų su tom nevalom ir maistu. Kaip jie patys dar gyvi :D

  10.   neformate rašo:

    Oooo, feu feu :DD
    Nėra nieko blogiau nei vemti, tiesa gal ”triesti” blogiau, bet ačiū Dievui man nepasitaikė tokios laimės patirt :DD
    Nors įrašas toks…hm… toks fuuu :DD, bet labai linksmas :)))
    Ir jetus jetus, koks tavo žiurkėnukas fainuolis ;)

  11.   poisonapple rašo:

    Seniai taip nesijuokiau. :D Įrašas superinis,nors kaip neformatė sakė, truputį fuu ;D Priminė man roto virusą,su kuriuo susidūriau tik vieną kartą ir tai buvo neatmenamais(:D) laikais, kai buvau kokioj trečioj klasėj. Siaubas. Brrrrr….

  12.   linoreta rašo:

    Subjektyvi, va aš irgi skaičiau ką tik, kad valgant nieko šiukštu neskaityti, nežiūrėti, nekalbėti ir matyt vos neparašė, kad nevalgyti :DD
    Pieštukėli, tikrai stebuklas, kad gyvi. Mano močiutė valgyti daro ne su baltu chalatu, bet gi tokių nesėkmių kol kas neatsitiko. O pati Valiusė tai tikra vilioklė, įsivaizduok, vyrą su kuriuo trokšta sugulti visi kiti kaimo vyrai. Nenoriu juodinti savo senelio, bet ar tik ir jis pats į tą medų nebus nagų prikišęs ;)
    neformate, mano tas žiurkėnas magiškai mane pačią veikia. Jauti, įsijungiu kompą ir einu žiurkėno pašerti :))) Atseit, kad neužsilenktų :DD
    poisonapple, kažkaip prisiminiau knygą apie kareivį Šveiką, kurio vienas kolega cholerą ar kokį ten perkūną pasigavo. Tai leido į kelnes net nejausdamas. Va kur tikroji nelaimė :)))

  13.   Katė Ant Palangės rašo:

    Aš, kaip ir visi kiti, užsuku pasimėgauti Linoretos šmaikštumu ir vis noriu kokį komentarijų brūkštelt, bet gi tas žiurkėnas….. Jau būtinai turiu jį pašerti…. o jis taip godžiai graužia, tada dar truputį pamaitinu… anas vis kramsnoja…. tada pagalvoju, kad gal reikia atsargų palikti, - iki kito mano apsilankymo, maža ką…. O dar pas Linoretą iš pradžių buvo žuvytės, tas irgi maitinau…. Tikiuosi, neužtrupinau Tavo blogo, Linoreta :>

  14.   linoreta rašo:

    Katė Ant Palangės, ačiū už tai , kad mano gyviais rūpiniesi, gal aš tada kurią dieną galėsiu praleisti :))) Ten nesimato gyvūnų ”parduotuvės” adreso, bet buvo ir šuniukas ( vėliau įsidiegsiu ), ir valytė, ir dar kažkas, žodžiu linksmi tokie, padarėliai. Deja, katytės nebuvo :)
    O žinai, su tavo parašu kur tu simboliais pavaizduoji katytę, koks kazusas buvo. Žodžiu mane kartais vyras katyte pavadina, tai aš galvoju nusiųsiu jam emeilą su nepyk, bet tavo sugalvotu parašu. Kaip puoliau naršyti po tavo įrašus, po atfatf, galvoju, na kur gi aš jį mačiau. Bet žinoma kaip ir dera plagiatorei man nepasisekė. Todėl turiu didelį prašymą, ar negalėtum man pasirašyti, kad aš galėčiau tavo parašą naudoti išimtinai tik meilės tikslais? ;)

  15.   Katė Ant Palangės rašo:

    Be problemų, Linoreta, kad tik ta meilė karštai liepsnotų ;) >^o.O^<

  16.   linoreta rašo:

    Katė Ant Palangės, ačiū, ačiū, ačiū :)

  17.   Harpija rašo:

    Miriau iš juoko ir vėl prisikėliau… :D Neprašoviau pro šalį, kad prieš miegą nusprendžiau užsukti į Tavo blog’ą!

  18.   linoreta rašo:

    Harpija, aš prisijuokiau iš tavo komentaro su religiniu atspalviu :DDD

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.