BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Išbandymas toiterjeru

Neverkšlensiu jums koks sudirbtas buvo mano Naujųjų Metų sutikimas, nėra prasmės. Paporinsiu tik kelis epizodus su Naujaku beveik nesusijusius.
Pamenat praeitų metų mūsų Naujamečio fejerverkus? Pamenat paklojom už tuos fejerverkus dvidešimt litų? Tai šiems metams pagerbti iš šeimos biudžeto buvo išžvejoti net keturiasdešimt litų ir nupirkti trys fejerverkai. Du įstatomi į butelį, kaip raketos, o vienas kaip konservų dėžutė, iššaunantis į dangų net šešis saliutus. Neminėsiu, kad raketų padegamieji knatai buvo mirkyti vandenyje ir užsidegė labai jau nenoriai. Viena raketa galima sakyti išskrido vyrui tiesiai iš rankų ir visa tai atrodė gana efektingai. Bet rašau šį įrašą tik dėl savo vilkšunio Bušo elgesio. Tiesą sakant po Taigos įsigijimo Bušas pasikeitė : uoliai saugo teritoriją, loja ant kačių ir žvirblių, aplojo net bobutę, kuri ėjo pasiremdama lazda. Jeigu per praeitų metų saliutą jis vos su palange ir su langu neįšoko į svetainę iš visą kūną kratančios baimės, tai šiais metais ( tiesiog neįtikėtinas dalykas!!!!) puolė sproginėjančius fejerverkus lyg niekur nieko ( beveik kaip mano velionis bokseris!) . Aš tiesiog apstulbau. Apstulbau taip, kad net nebemačiau fejerverkų grožio ir vaivorykštės spalvų! Jeigu atvirai, tai man buvo pati nuostabiausia dovana - Bušo drąsa ir bebaimiškumas.
Kitą dieną aš nutariau tokį įvykį atšvęsti ir nusivedžiau Bušą pasivaikščioti į laukus, tik dviese. Paklampojom po snieguotas žoles, pasidžiaugėm šuns radiniu - parudavusiais kiaulės dantimis su puse žandikaulio, pasigrožėjau savo šunimi sniego fone - juk jis nerealiai gražus, ilgo plauko, švarutėlis, kaip iš parodos! Ir tada man kilo mintis su šituo grožiu ne po laukus bastytis, o prasieiti per gatves. Užnėriau jam chromuotą pavadėlį ir pasukom į artimiausią gatvelę.
Taigi vadinasi einam apžiūrinėdami namus ir tada nei iš šio nei iš to prie pat ausies išgirdau lojant. Lojimas garsus, visai čia pat , tik va bėda šuns nematyti. Sustojau ir dairausi, juk žinot, su amžiumi ir regėjimas nebe tas, galvoju, vis tik turi lojimas turėti savo šaltinį. Pasirodo galvota mano teisingai, nes šit visai prie kojų sujudėjo kurmiarausis. Tada tas grumstas mano didžiai nuostabai ėmė bėginėti ir palinkusi dar arčiau jau įžiūrėjau nago dydžio nasrelius pro kuriuos ir griaudėjo lojimas. Toiterjeras!!!!
Nenoriu nieko įžeisti, bet toiterjerus aš vadinu dobermano embrionais. Juk vienas prie vieno, tik toiterjeras tūkstantį kartų mažesnis. Šiaip šunų aš nebijau, bet toiterjerų saugausi. Juk šis už pirštinę ne ką didesnis padarėlis, jau vien klevo lapui nukritus ant galvos patiria sunkias smegenų traumas. Jeigu užsimiršęs jam ant nugarytės uždėsi delną visu svoriu, be jokių abejonių stuburėlis trakštelės lyg žolės stiebelis. Net neįsivaizduoju kaip toiterjerą galėtum bausti, juk be ašarų į jį nepažvelgsi. Mano klasiokas Edvardas turėjo toiterjerą, vargeli, tas šuniukas bijojo net savo maisto bliūdelio. Gavęs košės gal penkiolika minučių sėlindavo prie bliūduko virpėdamas silpnom kojytėm. Štai kas man yra toiterjeras, tai lyg žiurkėnas ant pavadėlio.
Nieko nelaukus, žiūrėdama, kad mažulis nepasipintų man tarp kojų, timpteliu pavadėlį ketindama su savo vilkšuniu, rajono puošmena eiti toliau. Pavadėlis nei iš vietos. Nelabai suprantu ką tai reiškia ir atsisuku į Bušą. O Bušas pasirodo patyręs baimės priepuolį visai nevaldo kojų - guli tokia poza kaip įsitaiso prie židinio : priekinės letenos prie snukučio, visu kūnu prisispaudęs prie žemės ir kraipo plytų spalvos akis. Išsigando, suprantate, toiterjero!..
Nevarginsiu jūsų pasakodama kaip mudu keistai atrodėm, aš įsirėžus tempiau pavadėlį, o Bušas net nekrustelėjo. Atrodėm lyg boba su neklaužada ožiu. Pasitampius taip keletą minutėlių, kuomet mano skruostai pražydo raudonom gėdos rožėm, minties prasieiti pro gatves atsisakiau. Grįžom į laukus, kur mums ir vieta…
Dabar rašau šiuos žodžius įsitaisius gana jaukiai: esu įsisupus į lamos kailio imitaciją, židinyje plaikstosi liepsnos, ant stalo garuoja kava. Man po kojomis snaudžia Bušas. Tebūnie net sprindžio dydžio toiterjeras už mūsų Bušą penkiasdešimt kartų agresyvesnis ir drąsesnis, tačiau teisybės dėlei pasakysiu, kaip kilimėlis Bušas tiesiog fantastiškas!

…………………………………………………..

Nepykit, kad jūsų įrašų beveik neskaitau, nekomentuoju. Tiesiog neturiu laiko. Vos sukrapštau laiko brūkštelėti porą žodžių į blogą. Bet tai pasikeis, pažadu!

Patiko (23)

Rodyk draugams

komentarai (10) | “Išbandymas toiterjeru”

  1.   Pieštukėlis rašo:

    O kuo užsiemi dabar? Labai smalsu :)
    O tavo šuo tai toks fainutis :D

  2.   linoreta rašo:

    Žinai, Pieštukėli, prieš porą mėnesių ant kelio radom delno dydžio kačiuką pūliuotom akytėm. Aš aišku už kačiuko, atlėkiau namo, puoliau gydyti, bet deja deja katinėlio išgelbėti nepavyko. Jis nieko nevalgė, negėrė ir paryčiais numirė. Bet va Bušas elgėsi nuostabiai, taip bijojo kačiuko, kad net artyn neprisileido. Kačiukas žingsnį šuns pusės, Bušas penkis šuolius nuo kačiuko ;DDD
    O užsiimu, nepatikėsi, mezgu iki išprotėjimo, apsimezgiau visa. Visos moteriškės šoke :))) Galvojo, kad aš tik dažytis moku, humoristės ;DDDD

  3.   Bernadeta rašo:

    pažadu, pažadu… ir kur aš ją mačiau?:) Linoreta, dabar, kai jau apsimezginiavai, sugrįžk pagaliau :)

  4.   poisonapple rašo:

    Aaaaah,tavo įrašai toks gėris. Perskaitau ir iškar diena pagerėja.
    Pritariu Pieštukėliui,tavo šuo rimtai toks fainutis :D

  5.   atfatf rašo:

    Įdomūs tie šunys. Kai pats nesu laikęs, tai visada galvojau, kad jie visi drąsūs. O kaip suprantu, kuo mažesnis tuo drąsesnis. Nors drebančiom kojom, bet ant Bušo puola :) O aš prieš fejerverkus labai nusistatęs. Prieš kelis metus žmona privertė nupirkti, šaudant pargriuvo, tai vos vaikų nenušovėm ir vos namo nepadegėm. Gerai dar kad viskas gerai baigėsi. Bet daugiau neimu nei į rankas.

  6.   linoreta rašo:

    Ne nu negaliu, parašiau komentarą, paleidžiu bac… nėra… Po perkūnais, kiekvieną žodį reikia kopijuoti ir kartoti komentarą iki pažaliavimo :(((((((
    Bernadeta, mezgimo liga esu sirgus ir ne kartą. Pati matai apsimezgiau, dabar apmezginėju babytę, kuri mano mezginius giria išsijuosus :))))
    poisonapple, ačiū tau labai, dar ir tave iš dėkingumo apmegsiu :DD
    atfatf, aš tai be šunų negaliu, kuo daugiau tuo geriau. Kiekvieną kartą pamatę mane jie taip uoliai makaluoja uodegom, kad iš tos meilės ir simpatijos tirpstu. O kokias tarpusavio varžybas dėl dėmesio surengia, gaila, kad nenufilmuoju ( Bušas kameros prisibijo :))))).

  7.   inas rašo:

    Su Naujaisiais, Linoreta, smagu tave vėl skaityti. :) Žinai, beskaitant sukirbėjo noras, toks mažylytis, bet vis gi: ir man ką nors parašyti, nes užakau, įstrigau kažkur, kaip tie kiaulės dantys… :)) Perskaitęs supratau, kad šuo - geras dalykas, aš vis galvodavau, kaip miške suradus kokių pamestų ragų? Dabar jau žinau. :)

  8.   linoreta rašo:

    Su Naujaisiais bendravardi :) Ir man malonu , kad užsukai. O dėl rašymo, net nežinau, gal reikia tokių pertraukų. Prisimenu kaip nuo kompo kiauras dienas nesitraukdavau, tai laikau truputėlį per daug.
    O kiaulės dantis ir šiandien toje pačioje vietoje radom, iš pradžių aš galvojau gal žmogaus, na tarkim kokio senuko, bet žiūriu, kad žandikaulis tiesus :DDD Kaip koronerė pasijutau ;D

  9.   Varlė Karalienė rašo:

    Oi , kaip juokiausi skaitydama apie toiterjera :D luzau.
    Vat tikrai tie dickiai baidosi balsinguju. Pamenu, kai kaime tevai laikyavo vistas antis ir velyva pavasari nusipirkdavo ar visciuku ar anciuku. Menu brolis peme visciuka ir nesa prie siamo katino. O tas tik adbulas tik adbulas ir toks issigandes :)

  10.   linoreta rašo:

    Varle Karaliene, vadinasi juokeisi iš svetimos nelaimės ;DDDD Aš tam toiterjerui net į akis gėdijausi žiūrėti, va kaip man buvo :)))

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.