BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Baigiu sulaukėti

Na gal ir ne visai taip. Tiesiog beveik kas dieną su šunimis einu į laukus ;)
Išeinu užvakar su Taiga, susitinkam baisią bobą. Taiga pradėjo loti. Boba nužvelgė Taigą ir sako:
- Tai kiek vilkšuniui laiko?
- Pusė metų, - sakau.
- Kokia mažytė…
Išverčiau akis, nes nei mažytė nei ką. Nespėjau bobai liepti susirinkti savo terbų ir eiti erzinti va tos moterėlės su ožkom, kai ji ėmė girtis:
- Ir mes turim vilkšunį. Jam irgi pusė metų. Tai jis du kart didesnis. Ir TOKS stambus. Jo motina princesė.
Prasideda, Melagienė numeris du. Jau įsivaizduoju kas čia per žmogaus tipas - visada turi būti jo viršus. Sakau:
- Na mažytė ar ne mažytė, bet kai atidarau duris į terasą tai išmuštruota taip, kad kojos per slenkstį nekelia.
- Cha. Tai mūsų vilkšunis pats duris į terasą atsidaro…Nu toks protingas ir stambus.
Taigi, melams nebus galo. Taip ir įsivaizduoju, kaip vilkšunis plastikinių terasos durų rankeną, kuri vis tik pasiduoda gana sunkiai, lenkia dviem letenom… Ot boba, sugadino nuotaiką. Mosteliu ranka ( gaila, kad ne lazda) ir spaudžiu toliau su savo ”neišsivysčiusiu” šuneliu.
Susitinkam dvi rupūžes. Pasilabinam. Rupūžės šešiolika kartų malonesnės už tą bobą. Ir gražesnės. Pasakau joms porą komplimentų, dar pasakau , kad jos ypatingai stambios, nes ko gero jų mama pati rupūžių princesė. Nekreipdama dėmesio į mano kalbas viena rupūžė užsiropščia ant kitos ir ima cypti. Ką gi, netrukdysiu.
Taiga lekia kiek įkabindama per lauką - gaudo kamanę. Šaukiu ją, ausis pastačius atlekia atgal. Nesimaivo kai segu pavadėlį, nevaidina, kad negirdi. Garbės žodis - nuostabus šuo.
Perbrendam per upelį, išeinam į gatvę. Kai žiemą vedžiausi Bušą, tai maždaug šioj vietoj jau teko suktis atgal pasipusčius padus dėl toiterjero užpuolimo. Šį kart situacija kita. Plyšauja vilkšunis, o mano Taiga visa pasišiaušus puola. Jaučiu kaip akyse kaupiasi laimės rasa - štai čia tai fantastika. Šuo, kuris prieš nieką nedrebina kinkų, pats pačiausias. Iš kito kiemo išlekia storas dėdulė. Šypsosi. Pasisveikinam.
- Tai čia pas jus panelė?
- Taip, panelė.
- Kiek jai?
- Pusė metų.
-Gražuolė!!
Vos dėdulei į plikę nepabučiavau. Šis žmogelis gal apie sveiką mitybą ir negirdėjęs, bet šuns savininkui jausmų niekada nesutryps. Ne taip kaip apsimelavusi ragana.
- Pažiūrėkit ką aš čia turiu,- sušnabžda dėdulė. Rankos mostas į kiemą iškalbingas. Užmetu akį - voljere vilkšunis.
- Jeigu tik norėsite šuniukų kreipkitės, puikus patinas.
Atsidūstu. Pažįstu šį patiną. Praeitą kartą jis lodamas seilėmis aptaškė mano Bušą, kuris kaip tik šioje vietoje prisiplojo prie kelio ir vaizdavo jau mirusį.
Atsisveikinu su dėdule. Einame toliau. Patvoriu atskrieja juodas kudlius mišrūnas. Taiga apsiputodama jį aploja. Mano širdis iš laimės šokinėja - seniai neturėjau šuns, kuris būtų toks drąsus. Praeinam pro kamuolį mėtančius jaunuolius, pro užpakalį išvertusią moterį. Susitinkam blogai nusteikusį haskį, linksmą taksą, dar porą pasipiktinusių vilkšunių. O Taiga puola visus šunis, veržiasi aploti. Kailis pasišiaušęs, pavadėlis kaip styga. Po visų tų neįgalių, bailių ir kurčių šunų, tai tokia maloni atgaiva. Taip gera , kad nereikia penkias minutes įkalbinėti šuns pagaliau eiti, nes jis išsigando pudelio. Kaip nuostabu, kai nereikia šuns nešti, nes jam pavargo kojos. Kaip nuostabu, kad Taiga vaikštynes su šunimi vėl pavertė savaitgalio pramoga ir malonumu. Niekas nebesiraito iš juoko matydami kaip Bušo negaliu atplėšti nuo žemės. Nebežiūri išsižioję kai lakstau lyg pakvaišus gaudydama Pupą. Visi pagarbiai traukiasi iš kelio. Ir taip gera širdyje, taip gera, kad net vėl aprasojo akys ;)

Patiko (24)

Rodyk draugams

komentarai (16) | “Baigiu sulaukėti”

  1.   Bernadeta rašo:

    Bet man tavo Bušas vis tiek labai patinka. Tiesiog stovi mielas vaizdelis akyse:)

  2.   Bernadeta rašo:

    cha, nors kartą pati pirmoji tavo įrašą perskaičiau :)

  3.   linoreta rašo:

    Bernadeta, net nežinau… Visi kas tik jį pamato akis išpučia - gražuolis. Nuotraukoje kur įkelta, tai jis dar jaunas, o dabar ir stambus, ir ”figūringas”, ir akys tokios gražios. Bet tik išeinu į lauką ir pradedu mintyse keiktis. Gėda baisi. Pribėgo kartą kaimyno laika pasiuostyti ir suurzgė. Viskas baigėsi tuo, kad laika mūsų kieme užspaudus Bušą, o jis vargšiukas nei gyvas nei miręs, vos išgelbėjau nuo širdies smūgio :DDD Bent jau kaimynas pasilinksmino :)))

  4.   ALGdas rašo:

    Bendraujant su gyvūnais neįmanoma sulaukėti. Ir pasivaikščiojimas su takiu protingu ir stipriu šunimi yra tiesiog gamtos poilsis, energijos antplūdis ir emocinė atgaiva. Ir manau, kad nepamiršti pavalgyti ir Blogo, tiesa?. Beje, noriu pridurti, kad jautiesi sveika ir tiesiog pailsėjusi, nors pavadėlis ir labai įtemptas būna.
    Visad geros nuotaikos!

  5.   Pieštukėlis rašo:

    Gera turėti protingą ir ištikimą šunį. Bet, kiekvienas kaip ir žmogus yra skirtingas. Vieni gražūs, bet tušti, kiti auksiniai, bet ikš vidaus, o nedaugelis gauna ir visą paketą. :)
    Linksmo pavasario!

  6.   Varlė Karalienė rašo:

    O man tai visi sunys grazus. O jau vilskuniai, verti pagarbos ir meiles :)
    Pries menesi einu sau Klaipedoj link namu, ziuriu toki grazu vilksuniuka vedasi. Klausiu kiek tam grazuoliui laiko sako 3 men, o jau ausys stacios, uodega kaip antena…
    Vakar maziau, tai mudu su tuo fainuoliu zvilgzniais persimetem :)
    O per verbas, einu savo kaimuky pro klebonija. Ziuriu ruko mano kaimynas, vargonininkas, o ant jo toks vanilinis kudlu kamuolys loja, kad barasi. Klausiu kokios veisles tas balsingasis. Atsake kad kaukazo aviganis. Sakau, kokio amziaus, atsake 3 men. mintyse pasidziaugiau, kad Pupikei kavalierius bus netoli 5 min. kelio.
    O musu Pupike, balsa rodo tik ten kur reikia. Ji manau yra kaip as tikra zemaite. Krimstels daug nedaugzodziavusi.
    Tiesa, jos dantu galimybes pati patyriau.
    Dar spali sivedziau is aptvaro pasivaiksciot po kiema. Pradejom begiot, Pupike tik capt man uz blauzdos, bet svelniai svelniai, na juokaudama taip, gal su kokio 2 proc. savo zandikauliu jegos ir ziuri visa patenkinta, tipo kybinasi. Subariau ir gavo per nosi. Ji vel siusdama man dar syk tuo paciu intensyvumu. As jai vel ta pacia procedura, suprato gyvuliukas, kad musu jegos nelygios tai daugiau taip nebepokstavo bnei ta nei kita karta :)
    si savaitgali vel su pupike eismi biski pasivaiksiot :) po laukus. Dvi sviesiakailes :D

  7.   Katė Ant Palangės rašo:

    “Cha. Tai mūsų vilkšunis pats duris į terasą atsidaro…Nu toks protingas ir stambus.” Po paraliais, po šitų Babos žodžių būčiau paklausus, kiek anas algos namo parneša…. -.-

  8.   Subjektyvi rašo:

    Gražūs vokietukai, mano asmeninės simpatijos jiems, dar nuo senų laikų, nes draugė veisėja ir trenerė.

  9.   linoreta rašo:

    ALGdai, tu teisus, visame kame. Išėjom savaitgalį iki miško, o pamiškėj stirna vaikštinėja. Sakau vyrui, jeigu ne Taiga nebūtume tokio grožio pamatę. Tris valandas vaikščiojom per mišką, per gyvenvietes, bridom per upelius, klausėm kelio. Nuostabiai pasivaikščiojom. Ir žinai kaip tą dieną sugadinom? Nuvažiavom į kiną…Dingo dienos magija, ją užmušė besišnekučiuojantys net per filmą ”kinomanai”, popkorno kramsnojimas ir nesibaigiantis kolos siurbimas…
    Pieštukėli, tai tu čia pataikei :))) Bušą pasirinkom už jo grožį - iš visos pilnos vados, kokių septynių šuniukų, Bušas pasirodė pats gražiausias. Galvojau rinkdamasi, kad drąsa būdinga visiems vilkšuniams, čia kaip ”amen” po maldos. Ką gi, grožis nenuvylė ir meilumas kaip katės, bet drąsa tiesiog apverktinos būklės :DD
    Varle Karaliene, priminei mano vieną istoriją. Tu vadini savo Pupą Pupike, o mes jau saviškę Pūza ( dėl kokių priežasčių matyt aišku ;) Atėjo pas dukrą draugė ir nenugirdo vardo, tai vaikas pavadino šunį Puma. Tiek su vyru žviegėm, nes šuo net ant laiptų neužlipa. Pilvas, gurklys, trumpos kojos - visa puokštė grožio žudikų, o čia Puma pavadinti :)))))) Beveik tas pats kas dramblį gazele pavadinti :))))))
    Katė Ant Palangės, tai ir sakau bjauri boba. Ji gal to vilkšunio net neturi. Kaip užsiciklino, kad šuns motina princesė. Gerai nežinau kaip tame kilmingame šunų pasaulyje, bet negi ten irgi princai ir karaliai :)))) Visada galvojau, kad parodų nugalėtojai, prizininkai. Kitas dalykas gal vilkšunio motinos tiesiog vardas Princesė :DDD
    Subjektyvi, ne į tema tau atrašysiu, per tavo priminimą apie užtepėles, vakar bondžiūrą nusipirkau ( ”Miree” neradau dar) ir kaip apsiputau, kaip kiaulė, nes visą surijau. Buvau visiems laikams išbraukus iš raciono, o dabar prašau, vėl ant stalo :)))))

  10.   Subjektyvi rašo:

    :) oi pavojingos tos užtepėlės.. :D Bet jei rasi Miree ir jei dar mėgsti baltus krienus, tai sueis kaip nežinia kas. Ir su batonu ar duona, ir su pomidorais, labai mėgstu ant jų užsitepti, ne taip kaloringa, jei reikia dietintis :)

  11.   atfatf rašo:

    Tau reikėjo padejuoti, kad tavo šuo dar mažas, dar nėra toks protingas, kad va tavo vyras (o jis turi šachmatų 1 atskyrį) žaizdamas su juo šachmatais vis dar aplošia 3:2. :)

  12.   linoreta rašo:

    Subjektyvi, žinok bijau ieškoti po vakar :)) O kas bus jeigu patiks? O kas bus jeigu imsiu ir nusipirksiu batoną? :DD Mano segenų sritis reguliuojanti alkio jausmą mirusi, ką aš tada darysiu????? :))))))
    atfatf, matai aš tai bobai teisybę kloju, o ji atsilygindama varo nesąmones. O dėl šachmatų… Dar matyt reikėjo pasakyti, kai pradėsi aplošinėt vyrą, tai susikeis šuo su šeimininku vietomis : Taiga į dvigulę lovą, o vyras keliaus į būdą :DD

  13.   atfatf rašo:

    Na, kad nesusikeis, o jau dabar kas antrą dieną :) Lyginėmis - vyras, nelyginėmis Tundra:) Oi, Taiga :)

  14.   linoreta rašo:

    atfatf, gerai tu čia Tundra pavadinai :DDD Taigi aš save Tundra pavadinu , ypač kai ko nors nežinau, ar šiaip nusikalbu. Dabar mes kaip dvi draugės Tundra su Taiga :))))

  15.   Raminta rašo:

    Perskaičiusi tavo įrašą, pajutau tiesiog nepakeliamą ilgesį savo šuniui… :(( Gerai, kad kitą savaitgalį pagaliau kepurnėsiuosi iš Vilniaus į Klaipėdą…

  16.   linoreta rašo:

    Raminta, aš jau buvau užmiršus kaip su šunimi lauke gali būti smagu. Tai žinai turiu akylai juos sekti, kad ko nors neišgasdintų. Tai savo Pupą turiu panešti, tai saugoti nuo kitų šunų. O blogiausia, kai Pupa užpuolė ožkas : įsisuko į ožkų būrį ir lojo tol, kol atėjau ir ją ant rankų išsinešiau. Dabar gi kitas reikalas. Todėl labai gerai suprantu tavo jausmus, draugo ilgesį. Tikro draugo, kuris tikriausiai ”numirs” iš laimės tave pagaliau pamatęs :)

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.